Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija tradiciškai skelbia Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos konkursą.
Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.
„Felicija Bortkevičienė (Povickaitė) per savo veiklos kupiną gyvenimą turėjo aiškią Lietuvos ateities viziją, gynė lietuvišką žodį, platino lietuvišką knygą tiek sunkiais spaudos draudimo metais, tiek kovojant už Lietuvos nepriklausomybę”, – sakė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas dr. Valdas Rakutis. Jis pridūrė, kad šios lietuvybės puoselėtojos pozicija išliko nuosekliai lietuviška tiek Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo valstybės aušroje metu, tiek dalyvaujant politikoje laisvę atgavus.
Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad F. Bortkevičienė buvo itin dėmesinga Lietuvos mokyklai: „Šalia kitų nemaža svarbių reikalavimų pastatėme kovą už tautišką mokyklą, t. y. kad lietuviai vaikai būtų mokomi, lavinami, auklėjami jų prigimtoje kalboje: kad naują mūsų kartą, kuri gyvens ir darbuosis po mumis, vestų apšvietimo takais savieji vadovai, mokytojai lietuviai. Nes tik tada mokykla pasieks savo aukštą tikslą, nes tik savo žmogus, mylįs savo tautos vaikus, pažinęs jų sielą, tik toksai pavers mokyklą į tą aukštą, šventą platinimo tikros šviesos įstaigą”, – rašė F. Bortkevičienė 1909 m.
„Felicijos Bortkevičienės kalbos premija įpareigoja mus ir šiandien: svetimų kalbų ir kultūrinių įtakų skvarba į lietuviškos tapatybės erdvę verčia mus ieškoti adekvačių priemonių šiuos iššūkius atremti. XX amžiaus pradžioje jos buvo rastos. Rasime jas ir XXI amžiuje”, – teigė dr. Valdas Rakutis, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas.
Komisija pretendentus gauti premiją vertins pagal šiuos kriterijus:
1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse akcijose;
2) rūpinimasis lietuvių kalbos pritaikymu informacinėse technologijose;
3) lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų, sumanymų įgyvendinimas, kitokia lituanistinė veikla;
4) visuomenei reikšmingų, turinio naujumu išsiskiriančių lituanistikos (kalbotyros, knygotyros, paveldo komunikacijos, spaudos istorijos, socialinės kultūros) mokslo darbų (ne žemesnės pakopos kaip magistro darbas) ir kitokių tyrinėjimų atlikimas ir paskelbimas;
5) rūpinimasis lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir pasaulyje;
6) dalies lituanistinės veiklos atlikimas neatlygintinai.
Premija gali būti skiriama, jeigu pretendentas atitinka ne mažiau kaip du iš nurodytų kriterijų, tačiau lituanistinės veiklos atlikimo neatlygintinai kriterijus yra privalomas.
Pretendentų kandidatūras turi teisę siūlyti fiziniai ir LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, kurie iki 2025 m. balandžio 25 d. privalo Komisijai pateikti:
1) motyvuotą rekomendaciją;
2) pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą;
3) svarbiausių pretendento darbų sąrašą (nurodyti atliktus neatlygintinai).
Pasirašyti dokumentai siunčiami Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai el. paštu priim@lrs.lt arba adresu Gedimino pr. 53, 01109, Vilnius.
Prieš teikiant kandidatus prašome juos supažindinti su privatumo pranešimu.
Kalbos premiją konkurso būdu skirs Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tradiciškai Kalbos premijos laureatas paskelbiamas gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. 2025 m. Kalbos premija bus iškilmingai įteikta renginyje „Kalbos vakaras” gruodžio mėnesį.