Naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Jungtinių Tautų Vystymo programos ataskaitoje skelbiama, kad ambicinga klimato politika gali paskatinti globalų ekonomikos augimą, o neveikimas – sukelti nuolatinį nuosmukį.
Analizė taip pat atskleidė, kad gerai suplanuota klimato politika ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet gali padidinti produktyvumą bei inovacijas ir paskatinti pasaulinį ekonomikos augimą tokiu mastu, kuris atitinka Švedijos ekonomikos dydį.
Tai patvirtina ilgamečiai Lietuvos duomenys su ateities projekcijomis, atsižvelgiant į numatomas Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemones – prognozuojamas su šiomis priemonėmis susijęs BVP augimas, pozityvūs užsienio prekybos balanso ir užimtumo pokyčiai. Taigi, kas galioja globaliu mastu, tas galioja ir mūsų atvirai ekonomikai.
BVP išaugs dėl klimato politikos priemonių
Prognozuojama, jog dėl klimato politikos priemonių globalus BVP iki 2040 metų išaugs 0,23 proc., o iki 2050 metų šis prieaugis padidės dar labiau. Ypač didelį poveikį pajus mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys – kryptingos investicijos į emisijų mažinimą iki 2030 metų galėtų padėti įveikti skurdą net 175 mln. žmonių, taip gerinant ne tik jų gyvenimo kokybę, bet ir užtikrinant bendrą ekonominį stabilumą.
Numatoma, jog dėl šių priemonių mažesnes pajamas gaunančios šalys iki amžiaus vidurio patirtų net 124 proc. BVP vienam gyventojui augimą, lyginant su šiais metais, o tai užtikrintų investicijų srautus, darbo galimybes ir aukštesnį pragyvenimo lygį.
Įgyvendindamos ambicingas klimato politikos priemones, išsivysčiusios šalys taip pat turėtų ilgalaikės ekonominės naudos. Remiantis prognozėmis, iki 2050 metų išsivysčiusių valstybių BVP vienam gyventojui išaugtų 60 proc. Ataskaitoje pabrėžiama ne tik ekonominė klimato politikos nauda, bet ir rimti pavojai, kuriuos kelia neveikimas – jei pasaulis nesugebės reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, nekontroliuojamas jų augimas gali lemti katastrofiškas pasekmes.
Iki 2100 metų dėl to gali būti prarasta net trečdalis pasaulinio BVP, o tai reikštų negrįžtamą ekonominį nuosmukį ir gilėjančią socialinę nelygybę. JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos vykdomojo sekretoriaus Simono Stiello teigimu, klimato krizė iki amžiaus vidurio Europos BVP gali sumažinti 2,3 proc. – tai, savo ruožtu, reikštų nuolat besitraukiančią ekonomiką, žlungančius verslus ir ženkliai padidėjusį nedarbą.
Nepaisant ekonominės naudos, ambicingesnės politikos vykdyti nesiryžta
EBPO ir JT Vystymo programos ataskaita toli gražu nėra vienintelis dokumentas, akcentuojantis klimato politikos naudą pasaulio ekonomikai, tvariam augimui ar skurdo mažinimui, kuriuo raginama imtis skubių, ambicingų veiksmų ir sumažinti neveikimo riziką. Pasaulio banko ataskaitose pažymima, kad klimato ir vystymosi politikos priemonės suteiktų naudos apie 2,4 mlrd. žmonių visame pasaulyje, o 10 proc. BVP vienam gyventojui augimas klimato rizikų pažeidžiamų žmonių skaičių galėtų sumažinti 100 mln.
Tuo tarpu JT Aplinkos programos analizė atskleidė, kad perėjimas prie švarios energijos jau pritraukė 2,1 trln. JAV dolerių investicijų, ir ši suma ateityje gali augti. Remiantis šia vasarį publikuota ataskaita, klimato politikos priemonės galėtų užkirsti kelią 14,5 mln. mirčių ir 12,5 trln. dolerių ekonominių nuostolių, mažinant ekstremalių oro sąlygų poveikį, o nacionaliniai klimato veiksmų planai, įgyvendinami pagal JT Paryžiaus klimato susitarimą, mažintų skurdą, pagerintų žmonių sveikatą ir sukurtų trilijonų vertės investicines galimybes.
Nepaisant to, remiantis organizacijos „Carbon Brief“ analize, net 95 proc. JT Paryžiaus klimato susitarimo šalių praleido terminą pateikti naujus, ambicingesnius nacionalinius klimato veiksmų planus 2035 metams, kurie atnaujinami kas penkerius metus. Remiantis šiuo tyrimu, terminą praleidusios valstybės yra atsakingos net už 83 proc. pasaulio išmetamųjų teršalų ir beveik už 80 proc. pasaulio ekonomikos.
EBPO ir JT Vystymo programos ataskaitoje įspėjama, kad toks neveiklumas susilpnins ekonominį atsparumą, vilkins svarbias investicijas ir padidins su klimatu susijusią žalą. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad esminės priežastys, kodėl valstybių vyriausybės nesiryžta vykdyti ambicingesnės klimato politikos, yra didėjanti geopolitinė įtampa, valstybių įsiskolinimai ir ekonominis neužtikrintumas.
Paneigia įsisenėjusius mitus
Lietuvos BVP pokyčio dinamika paneigia įsisenėjusius mitus, kad įgyvendinti klimato politiką valstybėms – brangu ar tiesiog neapsimoka. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 1990-2022 metų laikotarpiu mažėjo, BVP ilgainiui augo, ir nuo 1990 metų padidėjo 136 proc. Lyginant du scenarijus – su ir be Lietuvos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmo plano priemonių, – BVP augimas prognozuojamas abiem atvejais, tačiau įgyvendinus minėtas priemones BVP būtų vidutiniškai 1,84 proc. didesnis.
Taip pat prognozuojama, jog dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo 0,23 proc. pagerės Lietuvos eksporto–importo balansas, kadangi numatomos priemonės sumažins tokių prekių, kaip elektros energija, gamtinės dujos, naftos produktai ir kiti energijos ištekliai, poreikį – taigi, mažins jų importą.
Statistika demonstruoja, jog aktyvi klimato politika ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir skatina ekonominį augimą – įgyvendinant klimato politikos priemones, Lietuvos ekonomika galėtų augti sparčiau, o ilgainiui tai užtikrintų didesnį atsparumą ir konkurencingumą globalioje rinkoje.
Šios priemonės gali padėti pritraukti investicijas į atsinaujinančių išteklių energetiką ir žaliąsias technologijas, didinant energetinį efektyvumą, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinant inovacijas ir kuriant darbo vietas, o taip pat valdant su klimato krizės padariniais susijusias ekonomines rizikas.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant šaltinį „Klimato reporteriai“.