Kur reikės krauti elektromobilį – tai klausimas, neatsiejamas nuo planų įsigyti tokią transporto priemonę. Siekdami sutaupyti stotelės įrengimo išlaidas, kai kurie vairuotojai svarsto tam pasitelkti buitinę rozetę. Ekspertai teigia: nors taip elektromobilį įkrauti išties įmanoma, tai ne tik nepatogu, bet ir nesaugu, rašoma „Compensa Vienna Insurance Group” pranešime žiniasklaidai. Jie dalijasi idėjomis, kokie elektromobilio krovimo variantai – saugiausi ir ekonomiškiausi.
Žaidimas su pavojumi ir laiku
Išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus teikiančios įmonės „Įkrautas” pardavimų vadovas ir bendraįkūrėjas Karolis Kieras teigia, jog kraudami elektromobilį iš buitinio tinklo rizikuojate perkaitimu, gedimais ir net gaisru.
„Elektromobilis – galingas elektros prietaisas, tuo metu dauguma namų elektros instaliacijų nėra pritaikytos ilgalaikei didelei apkrovai. Rozetės ir laidai gali perkaisti, išsilydyti ar net sukelti gaisrą. Be to, tokio tipo įkrovimas neturi reikiamų apsaugų, kas kelia pavojų vartotojui, įrangai ar elektromobiliui. Tad šių transporto priemonių krovimo stotelės yra tiek saugesnės, tiek efektyvesnės”, – pabrėžia K. Kieras.
Anot jo, kitas svarbus aspektas, kurį reikėtų įvertinti renkantis įkrovimo būdą, yra įkrovimo laikas.
„Visiškai išsikrovusio elektromobilio pilnas įkrovimas naudojant buitinę namų rozetę (2,3 kW), priklausomai nuo akumuliatoriaus talpos, gali trukti net 20–40 valandų. Tai reiškia, jog įprastai kelionei į darbą taip pasikrauti elektromobilį būtų iššūkis. Jau nekalbant apie tai, jog elektros instaliacija kone nuolat patirtų didžiulę apkrovą”, – pastebi jis.
Tuo metu namų įkrovimo stotelėje automobiliui pasikrauti įprastai prireiks kelių valandų, o viešose didelės galios, greitojo įkrovimo stotelėse, tam gali pakakti ir keliolikos minučių.
Būtinos saugumo priemonės
Automobilio krovimas iš buitinio tinklo, pasak eksperto, yra veikiau skirtas kritiniam atvejui, jei automobilį įsikrauti būtina, o kito būdo tam padaryti nėra.
Iš anksto žinant, kad to gali prireikti, jis rekomenduoja kreiptis į elektriką, kuris įvertintų, ar esama elektros instaliacija yra tinkama ilgalaikiam įkrovimui ir gali atlaikyti aukštą srovę.
„Taip pat svarbu priveržti rozetės kontaktus, nes atsilaisvinusios jungtys gali kaisti ir sukelti gaisrą. Reguliariai naudojant rozetę, verta periodiškai patikrinti ir vėl priveržti kontaktus, nes jie laikui bėgant gali atsipalaiduoti. Jeigu rozetės maitinimo kabelis atlaiko 16 A srovę, rekomenduojama naudoti ir tokią srovę palaikančią rozetę”, – sako K. Kieras.
Jis rekomenduoja tokiu būdu kraunamo automobilio nepalikti be priežiūros, po maždaug valandos patikrinti rozetę – palietus ranka įsitikinti, ar ji neįkaista. Jei rozetė nėra karšta, patikrinimą reikėtų kartoti dar po valandos. Tai svarbu daryti bent per pirmuosius įkrovimus, kad įsitikintumėte, jog rozetė saugiai atlaiko jūsų elektromobilio įkrovimą.
Galimybė gauti pagalbą
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas savo ruožtu ragina įsivertinti ir krovimo rizikas bei pasirūpinti apsauga nuo potencialių nuostolių.
„Kraunant elektromobilį namuose, svarbu įsivertinti paties elektromobilio ir kitų turimų draudimų sąlygas. Kasko draudimas elektromobiliams dengia žalą, įvykusią transporto priemonei ar įkrovimo stotelei, jei buvo laikytasi eksploatacijos sąlygų, tačiau gaisro žalos, kuri apgadintų būstą, kitą turimą turtą ar kaimynų nuosavybę, nedengia. Tokią žalą turėtų dengti būsto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas – geriausia jų sąlygomis pasidomėti prieš pradedant krauti elektromobilį namuose buitine rozete ar įkrovimo stotele”, – sako M. Balinskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog elektromobiliui išsikrovus ir prireikus pagalbos, saugesne alternatyva gali tapti skambutis pagalbos kelyje paslaugos tiekėjui – ją siūlo tiek draudimo bendrovės, tiek automobilių pardavėjai.
„Elektromobiliai dažnai įsigyjami nauji – tai reiškia, jog paprastai jiems būtinas ir Kasko draudimas, prie kurio siūloma įvairių papildomų naudų. Be to, įvairią pagalbą ir garantinę priežiūrą pirmaisiais eksploatavimo metais naujiems automobiliams siūlo jais prekiaujantys salonai. Todėl labai naudinga žinoti apie šias papildomas naudas ir turėti paruoštus jų tiekėjų kontaktus. Tokiu atveju atsidūrus sudėtingoje situacijoje, vietoje rizikingo krovimo geriau kreiptis į profesionalus, kurie nemokamai transportuos automobilį iki krovimo vietos ar net pakraus jį vietoje”, – pastebi ekspertas.
Taupesnio ir patogesnio įkrovimo receptas
Įsigijus naują automobilį, papildomos išlaidos įrengiant jo krovimo stotelę gali atrodyti ypač nepatrauklios. Vis dėlto sumaniai valdant savo elektros suvartojimą ir derinant kelis būdus, galima išgauti taupiausią įkrovimą, kuris ilgainiui užtikrina stotelės atsiperkamumą.
„Nuosava įkrovimo stotelė leidžia įkrauti elektromobilį pigiau, todėl ilgainiui atsiperka. Visgi pigiausias įkrovimas pasiekiamas turint saulės elektrinę, nes tuomet galima nemokamai įkrauti automobilį saulės energija. Jei saulės elektrinės nėra, galima apsvarstyti galimybę naudoti biržos kainą už elektrą, o išmanioji stotelė leis pasirinkti pigiausias valandas įkrovimui, taip užtikrinant mažiausius elektros kaštus. Jei tai nepatogu, galima rinktis dviejų tarifų elektros kainą, kai naktį elektra būna pigesnė, ir įkrauti automobilį nakties metu”, – variantus vardija K. Kieras.
Ekspertas taip pat priduria, kad daugelis elektromobilių vairuotojų derina įkrovimą namuose ir darbe – įprastai biurų darbuotojai turi galimybę įsikrauti elektromobilius nemokamai arba už itin patrauklią kainą. Įkrauti elektromobilį namuose ar verslo įmonėje įprastai kainuoja pigiau nei važiuoti vidaus degimo varikliu.
Greito įkrovimo stoteles mieste ekspertas rekomenduoja rinktis tik ilgoms kelionėms – tuomet toks įkrovimas iš tiesų atsiperka ir padaro kelionę kur kas komfortiškesne.
Nuostolių dydis įkraunant namuose
Planuojant įsirengti įkrovimo stotelę namuose, ekspertai primena, jog ją montuojant neišvengiami elektros darbai, todėl svarbu rinktis sertifikuotus specialistus-elektrikus, kurie tinkamai įrengtų kokybišką produktą.
„Netinkamai sumontuota arba per didelę apkrovą patirianti elektros instaliacija gali perkaisti, sukelti trumpąjį jungimą ar net tapti gaisro priežastimi. Be to, jei įkrovimo stotelė nėra apsaugota nuo drėgmės ar ekstremalių oro sąlygų, į ją gali patekti vanduo, kuris gali sukelti koroziją ar elektros nuotėkį. Taip pat svarbu naudoti tik sertifikuotus įkrovimo sprendimus, nes nekokybiška įranga ar nesuderinti įkrovikliai gali pažeisti elektromobilio bateriją, sumažinti jos efektyvumą ar net sukelti perkaitimą”, – vardija M. Balinskas.
Kaip pastebi draudimo ekspertas, priklausomai nuo įvykio ir jo aplinkybių, žalos dydžio amplitudė yra gana didelė. Pavyzdžiui, visiško įkrovimo stotelės sunaikinimo atveju žalos atlyginimas gali siekti tokios stotelės įrengimo kainą, t. y. svyruoti nuo kelių šimtų eurų iki 50 tūkst. eurų ar net daugiau, priklausomai nuo stotelės tipo.
Ką daryti daugiabučių gyventojams?
Norinčių įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles nuosavuose namuose kiekis išties didėja, teigia K. Kieras. Tam įtakos turi ir augantis elektromobilių skaičius, ir valstybės teikiama parama įkrovimo infrastruktūrai. Tačiau pastaruoju metu sparčiai didėja ir poreikis įsirengti privačias įkrovimo stoteles daugiabučiuose.
„Šiuo metu galioja itin palankios valstybės paramos sąlygos įsirengiant įkrovimo stoteles bendrijai priklausančiose parkavimo vietose. Matome didelį susidomėjimą iš bendrijų šiam sprendimui įgyvendinti. Tokiais atvejais galima tartis ir dėl užtikrinimo, kad tie bendrijos nariai, kuriems elektromobilių įkrovimas nėra aktualus – nieko nemokėtų, o tie, kuriems aktualu – susimokėtų tik už suvartotą elektros energiją”, – sako K. Kieras.
Jis prognozuoja, jog ateityje įkrovimo stotelių prie daugiabučių kiekis tik augs, nes tai bus palankiausias, patogiausias ir pigiausias būdas įsikrauti elektromobiliusi mieste.