Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ 2024 metų Tolerancijos žmogumi paskelbė istoriką Zigmą Vitkų ir įteikė Leonido Donskio premiją Darbėnų gimnazijos mokytojai Editai Gliožerienei.
„Kai į pasaulį sugrįžta ciniška geopolitika, o globalizacijos euforija dingsta karo akivaizdoje, dar labiau padidėja pavojus mūsų žmogiškumui. Algoritmais grįsta politika ima dvelkti mašinos šalčiu, o žmogiškam jautrumui išsaugoti prireikia vis daugiau valios pastangų, – iškilmių metu kalbėjo Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ steigėjas ir valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius. – Todėl sveikindamas visus palinkėsiu vilties, tikėjimo ir stiprybės tuomet, kai nieko nedarymas ims reikšti pagalbą blogiui“.
Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime. 2024 m. Tolerancijos žmogus Zigmas Vitkus nuosekliai gilinasi į prieštaringas ir jautrias istorijos temas, tokias kaip Holokaustas, jo atmintis, lietuvių tapatybės klausimai. Savo įžvalgas jis pateikia ne tik moksline kalba, bet yra aktyvus publicistas – ne tik keliantis problemas, bet ir siūlantis konstruktyvius jų sprendimo būdus. Z. Vitkus, kalbėdamas apie atmintį, kalba ne tik apie malonius atsiminimus, bet ir vietą, kurioje susitinka skirtingos patirtys, kad atmintis yra bendrai gyvųjų puoselėjama ir kuriama, ir turi būti atsakinga, jautri ir apjungianti, įveikianti stereotipus, nacionalistinius prietarus taip kurdama jautresnę ir atviresnę pilietinę atmintį ir tapatybę.
Profesoriaus Leonido Donskio premija – tai dar vienas pagarbos ženklas tiems, kurie stiprina pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, savo žodžiais ir veiksmais gina žmogaus teises, mezga ir palaiko dialogą tarp skirtingai mąstančių. Šiemet premija, Sugiharos fondo valdybos ir L. Donskio našlės Jolantos Donskienės sprendimu, paskirta Darbėnų gimnazijos mokytojai Editai Gliožerienei. E. Gliožerienė sistemingai puoselėja daugiakultūrę Darbėnų tapatybę, daug veiklos skirdama Darbėnų žydų bendruomenės gyvenimo ir atminties puoselėjimui ir pristatymui. „E. Gliožerienės pavyzdys ir darbai liudija, kad mokytojas gali būti savo bendruomenės lyderis, o kantrios pastangos duoda rezultatus, matomus ir vertinamus plačiau nei pati vieta ir jos bendruomenė,“ – laureatę pristatė fondo valdybos narys doc. dr. Linas Venclauskas. L.Donskio premija skiriama už ilgametes pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, jog lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją.
VDU Didžioje auloje vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje metų Tolerancijos žmogus Zigmas Vitkus apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus (1949-2009) sukurtu atminimo medaliu ir diplomu, o Leonido Donskio premijos laureatei Editai Gliožerienei įteiktas diplomas ir 1000 eurų premija. Ypatingais muzikos garsais ceremoniją kaip visuomet praskaidrino Kauno styginių kvartetas „Collegium“.
Svarstant laureatus Sugiharos fondo valdyba buvo gavusi ir kitų pasiūlymų: Tolerancijos žmogaus titului taip pat teiktos kunigo Algirdo Toliato, visuomenininko Sergėjaus Kanovičiaus, diplomato Loic Salfati kandidatūros. Leonido Donskio premijai siūlytos Vilniaus Naujojo teatro įkūrėjos ir vadovės Svetlanos Šulc, muzikanto Vladimiro Čekasino, Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kandidatūros.
Pirmąjį (2001) metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 m. sausio mėnesį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko teatrologei, profesorei Irenai Veisaitei (2002), žurnalistui Algimantui Čekuoliui (2003), režisieriui Sauliui Beržiniui (2004), pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui (2005), psichologui Robertui Povilaičiui (2006), atlikėjai Jurgai Šeduikytei (2007), žurnalistui Mykolui Drungai (2008), poetui Tomui Venclovai (2009), filosofui Andriui Navickui (2010), rašytojams Daivai Čepauskaitei (2011) ir Sigitui Parulskiui (2012), muzikantui Andriui Mamontovui (2013), žurnalistui Donatui Pusliui (2014), verslininkui Valdui Balčiūnui (2015), rašytojams Vandai Junkaitei (2016) ir Mariui Ivaškevičiui (2017), teatro režisierius Gintaras Varnas tapo 2018 m. Tolerancijos žmogumi, o žurnalistas ir visuomenininkas Eugenijus Bunka – 2019 m. Tolerancijos žmogumi, 2020 m. Tolerancijos žmogaus titulas atiteko filosofui, žurnalistui Pauliui Gritėnui, 2021 vienuolei Viktorija Vaidogaitei CC, 2022 – istorikui Valdemarui Klumbiui, 2023 m. Tolerancijos žmogaus titulas skirtas muziejininkei Janinai Bucevičei.
Fondo valdybos diskusijose ir akiratyje pasirodydavo tie patys asmenys, nuolat ir sistemingai dirbantys tolerancijos ir susikalbėjimo, dialogo ir atvirumo terpėje, taip buvo sukurtas diplomas, įvertinantis ilgalaikę laureato veiklą. Tokiais diplomais buvo apdovanoti pedagogas Vytautas Toleikis, žurnalistas Rimvydas Valatka, disidentas Antanas Terleckas. Šie apdovanojimai po netikėtos L. Donskio mirties laikytini L. Donskio vardo premijos pirmtakais. Pirmoji Leonido Donskio premija 2018 m. skirta istorikui, profesoriui Sauliui Sužiedėliui, antroji 2019 m. atiteko scenaristui, radijo žurnalistui Pranui Morkui, 2020 m. – kino kritikui Linui Vildžiūnui, 2021 – džiazo muzikantui, režisieriui Vladimirui Tarasovui, 2022 – rašytojui Rimantui Vanagui, 2023 m. – žurnalistui, organizacijos Blue / Yellow įkūrėjui Jonui Oehman, o 2024 m. premiją gavo Lenkijos intelektualas, poetas Krzysztof Czyżewski.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tikslas – ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas. Fondas yra įsteigęs ir puoselėja Sugiharos namų muziejų Kaune, kuris visai neseniai atvėrė duris atsinaujinęs ir interaktyvus. Žymios britų menininkės Jenny Kagan sukurta ekspozicija atgaivina istoriją per jautrias vizualines interpretacijas ir įtraukiantį pasakojimą. Fondas taip pat skatina laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
