Seimas patvirtino 2025 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XIVP-4221(2) balsavo 111 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 16 parlamentarų.
Seimas patvirtino beveik 17,98 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir daugiau kaip 23,1 mlrd. eurų išlaidas (kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis). Asignavimai pajamas viršys beveik 5,12 mlrd. eurų.
Palyginti su šiais metais, pajamos augs 1 mlrd. eurų.
Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skaičiuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 44,4 proc. BVP.
2025 m. biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas krašto gynybai, pensijoms ir socialinėms išmokoms, darbuotojų atlyginimams, kelių finansavimui ir kt.
Didės gyventojų pajamos
2025 m. biudžete gyventojų pajamoms didinti bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Iš jų 792 mln. eurų − dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – bus skiriama mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų bus skiriami medikų atlyginimams kelti, likę 105 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Skaičiuojama, kad, palyginti su 2024 m., kitąmet vidutiniškai į rankas gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), o dėstytojų – 164 eurais (8,2 proc.).
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) didinti 12,3 proc. nuo 924 iki 1038 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 68,97 eurų pajamų augimą įrankas mažiausias pajamas gaunantiems.
Valstybės biudžete parama pažeidžiamiausiems papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų.
Išmoka vaikams nuo sausio mėn. augs 27,3 proc. (26,25 euro) iki 122,5 euro.
Papildomai biudžete numatyta vienišo asmens išmokas didinti 10,6 proc. iki 42,29 eurų. Vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna apie 230 tūkst. žmonių.
Kartu patvirtinti sprendimai dėl valstybinės pensijos indeksavimo, mažų pensijų priemokų ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimo, tam iš viso skiriant 52 mln. eurų.
Biudžete senatvės pensijos didinamos 12,7 proc. tam skiriant 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai lems 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 iki 721 eurų). Palyginti pensijas nuo kadencijos pradžios 2020 m. – jos didėja 80 proc. arba 321 euru į rankas. Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
Prioritetas – saugumo didinimui
Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2025 m. valstybės biudžete tęstinumą išlaiko teisė skolintis krašto apsaugos, gynybos pramonės ir su Vokietijos brigados dislokavimu susijusiems poreikiams. Biudžete 800 mln. eurų padidintas skolinimosi gynybai limitas – tai leis padidinti jos finansavimą iki 3,5 proc. BVP.
Investicijos Lietuvos ateičiai
2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai pertvarkai. Šioje srityje planuojamos daugiabučių namų renovacijos, paskolos atsinaujinančios energijos išteklių (saulės, vėjo) elektrinėms privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, investicijos žaliosios pramonės technologijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai.
Švietimui numatoma 263 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui, visiems prieinamo šiuolaikinio ugdymo užtikrinimui, rinkos poreikius atliepiančios profesinio ugdymo sistemos sukūrimui, vieno langelio principo karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti įdiegimui, efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo užtikrinimui.
Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką.
147 mln. eurų investicijas ketinama skirti skaitmeninei pertvarkai – kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, įmonių skaitmenizavimuisi skatinti.
Didžiausios biudžeto išlaidos – socialinei apsaugai
2025 m. valstybės biudžete didžiausią dalį numatoma skirti socialinei apsaugai – daugiau nei 6,721 mlrd. eurų, švietimui – beveik 3,416 mlrd. eurų, gynybai – beveik 2,617 mlrd. eurų, viešiesiems finansams – 1,804 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 1,632 mlrd. eurų, žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir veterinarijai – daugiau kaip 1,255 mlrd. eurų, transportui ir ryšiams – 1,168 mlrd. eurų, viešajam saugumui – 838,5 mln. eurų, energetikai – beveik 790,5 mln. eurų, kultūrai ir visuomenės informavimui – daugiau kaip 471,9 mln. eurų.
Daugiausia pajamų bus surenkama iš PVM
Daugiausia pajamų valstybės biudžete suplanuota surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik 6,832 mlrd. eurų, ir gyventojų pajamų mokesčio – daugiau kaip 3,389 mlrd. eurų. Iš akcizų planuojama surinkti daugiau kaip 2,181 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – beveik 1,881 mlrd. eurų, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių – 120 mln. eurų, laikinojo solidarumo įnašo – 107 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčių – 76,5 mln. eurų, transporto priemonių mokesčių – beveik 62 mln. eurų, mokesčių už aplinkos teršimą – daugiau kaip 33,1 mln. eurų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 15 mln. eurų, atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą sudarys 34,4 mln. eurų ir kt.
Priimti parlamentarų pasiūlymai priėmimo metu
Seimas priėmimo metu pritarė Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio pasiūlymui skirti 2025 m. 300 tūkst. eurų, 2026 m. 500 tūkst. eurų ir 2027 m. 800 tūkst. eurų Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui atlikti.
Parlamentas iš dalies pritarė Seimo vadovo pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai 2025 m. numatomus skirti asignavimus 250 tūkst. eurų – minėjimams ir renginiams organizuoti, leidiniams, edukacinėms priemonėms įsigyti, reprezentacinėms erdvėms prižiūrėti.
Seimo posėdyje taip pat buvo iš dalies pritarta parlamentaro Seimo nario Raimondo Šukio pasiūlymui ir Teisingumo ministerijai 2025 m. skirti asignavimai padidinti 454 tūkst. eurų, 2026 m. – 590 tūkst. eurų, 2027 m. – 726 tūkst. eurų, skiriant juos Lietuvos kalėjimų tarnybai jos darbuotojų (profesinių sąjungų narių), vykdančių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo veiklą, darbo užmokesčiui didinti įgyvendinant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį.