Švedijos Karalystė šiandien yra ne tik daugeliui lietuvių pažįstama ir lankyta valstybė kitame Baltijos krante. Tai yra ir mūsų NATO sąjungininkė, rėmusi atkurtą Lietuvos kariuomenę technika, ginkluote, ekipuote, mokymais ir daugeliu kitų dalykų. Seniau tarnaujantys Lietuvos kariuomenėje puikiai prisimena įvairiausių modelių Volvo sunkvežimius ir daiktus su trijų karūnų spaudu.
O XVII a. viskas buvo kitaip – Abiejų Tautų Respublika ir Švedija kariavo.
Buvo mums sėkmingų epizodų 1605 m. Salaspilio mūšis, buvo juodų metų, kaip 1655-1660 m. švedų tvanas. Būtent iš čia kilo daugybė padavimų apie Lietuvos piliakalnius, kuriuos kepurėmis neva supylė švedai.
Buvo bandymų spręsti santykius ne tik mūšio lauke, bet ir diplomatiškai. Vienas tokių epizodų – 1629 m. rugsėjo 25 d. tarp Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos pasirašytos Altmarko (netoli Gdansko dab. Lenkijoje).
Prieš 395 metus numatyta šešerių metų taikos sutartimi numatyta, kad Švedija išlaiko užkariautas Livonijos teritorijas (tarp jų ir Rygą) ir kai kuriuos Prūsijos kunigaikštystės pajūrio miestus (tarp jų ir tuometinį Mėmelį). Lenkai neteko teisės tuometiniame Dancige statyti ir turėti karo laivyno. Švedija išlaikė Livonijos kontrolę į šiaurę Dauguvą ir Vyslos upės žiočių kontrolę. Abiejų Tautų Respublikai atiteko Latgalos teritorijos.
Švedija taip pat šešeriems metams gavo teisę į du trečdalius visų muitų prekybos laivais per Abiejų Tautų Respublikos ir Prūsijos kunigaikštystės uostus. Šiais pinigais švedai finansavo dalyvavimą Trisdešimties metų kare.
Plačiau apie Abiejų Tautų Respublikos XVII a. karus su Švedija, Altmarko paliaubas ir jų reikšmę pasakojama šiame leidinyje.
Apie 1630 m. Vakarų Europoje pagamintą šyšaką (šalmą) parodai paskolino Karaliaus Jono III rūmų muziejus Vilanove. XVII a. Abiejų Tautų Respublikos husaro krūtinšarvis yra iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių.
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.