Šįmet labdaros ir paramos fondas „Nemuno krašto vaikai“ mini 25 – ąjį veiklos jubiliejų. Per ketvirtį amžiaus šimtais be tėvų meilės likusių Kauno rajono mažųjų pasirūpinusi organizacija sulaukė ir vietos valdžios, ir žinomų žmonių sveikinimų – gražūs žodžiai skambėjo Vilkijoje surengtame koncerte.
Globa nuo vaikystės
„Rūpintis man artimų žmonių vaikais pradėjau besimokydama pirmoje klasėje. Tuo metu mamos į darbus turėdavo grįžti mėnesį po gimdymo, todėl veiklos su giminių kūdikiais užteko“, – prisimena sukaktį mininčios įstaigos steigėja Vida Rainienė.
Pašnekovė meilės bei empatijos jausmo silpnesniems nepamiršo ir suaugusi – dirbo savanore, organizuodavo paramos projektus. Jau turėdama tris biologinius vaikus moteris priglaudė ir penkis svetimus – be tėvų globos likusius brolius bei seseris.
„Globos namai ir dienos centras Vilkijoje, kur visą laiką gyvenau, išaugino daugybę paliktųjų iš viso rajono. Vienu metu rūpinomės net 42 nepilnamečiais. Dabar jų yra mažiau, nes vaikai auga nebe didelėse įstaigose, o šeimynose ir tai yra didžiulė vertybė“, – sako šią savaitę bendruomeninius vaikų globos namus Raudondvaryje atidariusi V. Rainienė.
Ji pastebi – vaikai, kuriais teko rūpintis per 25 metus, savo tikslų pasiekė. Tik vienas, pasak pašnekovės, pasirinko abejotiną gyvenimo kelią.
„Padėti žmonėms buvo mano mamos svajonė. Ją stengiuosi ir pildyti“, – pasakoja V. Rainienė.
Svarbus žingsnis
Anot jos, „Nemuno krašto vaikų“ jubiliejų proga visada yra rengiami koncertai, į kuriuos atvyksta žinomi šalies atlikėjai. Šiųmetės šventės režisierė, dainininkė Giulija pasakojo, jog jai fondo veikla yra labai artima, todėl ji vadovauja globos namuose veikiančiai dainavimo grupei. Kartai jai talkina ir organizacijoje savanoriaujanti dukra, operos solistė Monika Falcon.
„Apie vaikų globą su sese esame galvoję ne kartą. Ji apie tai turbūt susimąsto iki šiol. Žinoma, yra didžiulė atsakomybė pasirūpinti be tėvų meilės likusiais žmogučiais“, – mintimis dalinasi Katažina Zvonkuvienė.
Jos aplinkoje yra bičiulių, priėmusiųjų svarbųjį sprendimą ir dabar gyvenančiųjų pilnatvėje. Žinoma, atlikėja globos neidealizuoja, bet primena, kad tai yra žmogaus likimą galintis nulemti įvykis. Jos nuomone, geras pavyzdys yra užkrečiamas, todėl apie globos atvejus kalbėti būtina.
Dainininkams Karoliui Akulavičiui, Andriui Rimiškiui ir Lukui Karaliui artimai su vaikų globa nėra tekę susidurti.
„Gal todėl nesame svarstę apie tai, kad būtų galima kažkam suteikti namus?“, – kalba pašnekovai.
Tiesa, visų jų tolimesnėje aplinkoje globos atvejų yra pasitaikę.
„Draugo mama rūpinasi vaiku, likusiu be tėvų dėmesio. Tai gražus pavyzdys. Tiesa, mes savo šeimoje kol kas globos klausimo nesame svarstę. Auginame du vaikučius ir pakalbame apie trečiąjį. Tad, prie šios svarbios temos gal grįšime, kai mūsiškiai užaugs bei galės savimi pasirūpinti“, – sako K. Akulavičius.
