Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus mirtingumas Lietuvoje mažėja. Vis labiau populiarėja palaikų kremavimas, nors, kaip teigia specialistai, daugelis vyresnio amžiaus žmonių yra vis dar linkę rinktis tradicinį laidojimo būdą karstuose.
Mirtingumas mažėja
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021-aisiais šalyje mirė apie 48 tūkst. gyventojų, 2022 metais mirusiųjų skaičius siekė apie 43 tūkst., o 2023 metais – 37 tūkst.
Panašus dėsningumas pastebimas ir miestų savivaldybėse. Nuo 2021-ųjų iki 2023 metų mirtingumas Vilniuje kasmet mažėjo maždaug tūkstančiu ir 2023-aisiais siekė apie 6 tūkst. Kauno miesto savivaldybėje mirtingumas 2021 ir 2022 metais išliko panašus (2021 ir 2022 metais Kaune mirė apie 5 tūkst. asmenų), o 2023-aisiais buvo mažesnis – tais metais Kaune mirė apie 4 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos miesto savivaldybėje 2021, 2022 metais mirė panašus skaičius, virš 2 tūkst. gyventojų, o 2023 mirtingumo rodmenys buvo keliais šimtais mažesni. Šiaulių miesto savivaldybėje 2023-aisiais mirė virš tūkstančio asmenų. Tai – keliais šimtais mažiau asmenų, nei 2021 ir 2022 metais. Marijampolės savivaldybėje 2021-2022 metais mirė apie 900 gyventojų, kai 2023-aisiais mirusiųjų skaičius siekė apie 800.
Ekspertai teigia, kad didžiausią įtaką mirtingumo rodiklių sumažėjimui turėjo suvaldyta koronaviruso pandemija. „Mirtingumo rodikliai šalyse mažėja dėl daugybės įvairių priežasčių, tokių, kaip patobulėjusi sveikatos sistema ir pakitusi žmonių savimonė. Vis dėlto pastaruosius metus mirtingumo statistikai Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, ypač daug įtakos turėjo koronaviruso pandemija”, – teigė „Rekviem” atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
Populiarėja palaikų kremavimas
Daugelio miestų savivaldybių atstovai sako pastebintys, jog populiarėja palaikų kremavimas. 2022 metais tradicinį artimųjų laidojimą karstuose rinkosi 33 proc. kauniečių, kai kremuoti palaikus nusprendė 67 proc. miesto gyventojų. 2023-aisiais artimųjų palaikų laidojimą karste rinkosi 31, 4 proc. Kauno gyventojų, kai net 68, 6 proc. rinkosi kremavimą.
2022 metais Klaipėdoje karstuose palaidota 60, 7 proc. gyventojų, o urnose – 39, 3 proc. 2023-aisiais artimųjų laidojimą karstuose rinkosi 50, 4 proc. klaipėdiečių, kremavimą – jau apie 50 proc. miestiečių. Naujausi 2024-ųjų metų duomenys rodo, kad artimųjų palaikų kremavimas šiame mieste tapo populiaresnis nei laidojimas karstuose – pastarąjį rinkosi 47, 5 proc., o kremavimą – 52, 5 proc. klaipėdiečių.
2022 metais Marijampolės miesto savivaldybėje kremavimąsi rinkosi 47 proc. velionių artimieji, 2023-aisiais – 66 proc.
Lietuvos krematoriumo vyriausiasis administratorius Gražvydas Vaicieka nurodo, kad 2024 m. šalyje tikimasi tolimesnio kremacijų skaičiaus augimo. Vyras antrina, jog palaikų kremaciją gyventojai renkasi dėl keleto priežasčių. „Pirmiausia, tai – ekologiškesnis laidojimo būdas. Be to, norą kremuotis išreiškia nemažai asmenų dar būdami gyvi”, – sakė G.Vaicieka.
Marijampolės šarvojimo namų „Sustojęs laikas” vadovas Mindaugas Kubilius teigia, kad kremavimasis galimai populiarėja ir dėl to, kad urnos yra maženės nei karstai, jų daugiau telpa vienoje kapavietėje. „Kremuojame maždaug pusės mirusiųjų palaikus. Manyčiau, kad tam įtakos turi laidojimo vieta – palaikus kremuojant, reikia mažiau kapaviečių. Marijampolėje nėra kolumbariumo, bet vienoje kapavietėje galima palaidoti daugybę urnų”, – teigė jis.
Kremacijos kaina Lietuvos krematoriume šiuo metu siekia 382 eurus. Kaip teigia Lietuvos krematoriumo atstovas, lyginant su visų laidotuvių biudžetu, ši kaina nėra didelė.„Kremacijos kaina tikrai nėra didžioji galutinės laidotuvių kainos dalis. Šiai dienai kremacijų kainos daug kur yra susivienodinosios”, – pabrėžė Lietuvos krematoriumo atstovas.
Vyresni asmenys laikosi tradicijų
„Rekviem” atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė K.Jancevičiūtė sako, kad nors Lietuvoje ir populiarėja palaikų kremavimas, laidojimo tradicijos keičiasi negreitai. „Remiantis statistikomis, kiekvienais metais matome kremuotų palaikų augimą. Visgi Lietuvoje laidojimo tradicijos keičiasi negreitai.
Vyresni ir provincijose gyvenantys žmonės vis dar labiau linkę rinktis tradicinį laidojimo būdą”, – pasakojo ji ir pridūrė, jog prireikia laiko, kol visuomenė priima naujoves.
Pasak M.Kubiliaus, pastebima ir dar viena laidojimo tendencija. „Kai kurie asmenys yra linkę artimojo palaikus pašarvoti karste ir taip su juo atsisveikinti, o tik tada juos veža kremuoti”, – išskyrė specialistas.