Per penkis šių metų mėnesius gamtos jėgos gyventojų turtui jau pridarė nuostolių už 1,5 mln. eurų, arba 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo „Lietuvos draudimo” duomenys. Didžiausią žalą, siekusią 30 tūkst. eurų, šių metų pavasarį sukėlė žaibo iškrova ir nuo jos kilęs gyvenamojo namo gaisras. Visgi draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausių gamtos stichijų žalų metas dar tik prasideda.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis birželio 19 ir 20 d. pietų, rytų ir vidurio Lietuvos regionuose gali kilti stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra, kurią lydės perkūnija, kruša, škvalas, kai vėjo greitis gali pasiekti 21-26 m/s.
„Žvelgiant istoriškai būtent vasaros sezonas labiausiai išsiskiria gamtos jėgų sukeltų žalų gausa. Praėjusiais metais rugpjūčio pradžioje per vidurio ir šiaurės Lietuvą praskriejusi audra vien mūsų bendrovės būsto draudimo klientams padarė nuostolių už 5,6 mln. eurų. Tai buvo beprecedentis gamtos šėlsmas, kurio padariniai kai kuriose gyvenvietėse Panevėžio ir Joniškio rajonuose priminė karo mūšio lauką”, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo” žalų departamento vadovas.
Pasak eksperto, šių metų šiltojo sezono pradžia kol kas buvo palyginti švelni, ir pasižymėjo trumpalaikėmis lokaliomis liūtimis ir kruša Klaipėdoje, Alytuje, Tauragėje ir kituose šalies miestuose. Labai didelių nuostolių gyventojų turtui šie gamtos reiškiniai nesukėlė, tačiau paskutinių metų istorija gerai atskleidžia, kam reiktų ruoštis, nes vasara dar tik prasideda.
„Pastarųjų metų vasaros išsiskyrė itin karšto oro bangomis, kuomet ne kartą buvo fiksuota stichinė kaitra – 3 paras ir ilgiau besilaikantis 30 laipsnių karštis. Mūsų klimato juostai tai nėra įprastas oras, todėl tokią kaitrą dažniausiai lydi škvalo gūsiai, gausūs krituliai, ledokšniai, intensyvus žaibavimas”, − komentuoja A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas išskiria šiuos dažniausiai fiksuojamus vasaros gamtos stichijų padarinius:
– Vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus;
– Sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai;
– Per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus rūsius, buitinę techniką;
– Kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo” duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų.
Tuo metu bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trijų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti 2023 m. pasiekė beveik 10 mln. eurų.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo” ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo” klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine „SavasLD”.