Vieno tituluočiausio Lietuvos mados dizainerio, KTU Dizaino centro profesoriaus Kęstučio Lekecko kūryba šiemet buvo įvertinta prestižiniame „French Fashion Award” konkurse. Aukščiausias apdovanojimas skirtas už tvarios mados kolekciją, kostiumus sukuriant iš medžiagų likučių, liekančių po individualių užsakymų.
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Šios savaitės herojus – dizaineris, mokslininkas, docentas ir vyriško kostiumo ekspertas – Kęstutis Lekeckas, kuris visai neseniai „French Fashion Awards“ konkurse gavo ypatingą apdovanojimą.
„Labai smagu, kad plačiai nušviestas šis apdovanojimas, nes buvo įvertinta mūsų tvarių kostiumų linija ir būtent tiems gaminiams gaminti mes stengiamės 100 proc. išnaudoti medžiagą. Kuomet siuvam individualius kostiumus, medžiagos susinaudoja 70-80 proc., o tai reiškia, kad vidutiniškai mažiausiai 25 proc. tiesiog lieka išmetimui. Kadangi audiniai kokybiški, tuos gabalėlius kaupiam ir dabar įsivedėm projektą, jog sukaupę pakankamą kiekį, išnaudojam juos sukurdami vienetinius gaminius“, – laidoje pasakoja Kęstutis.
Dizaineris pastebi, jog ne veltui šiandien garsiai kalbama apie tvarios mados filosofiją ir ieškoma būdų, kaip drabužių gamybą bei jų vartojimą padaryti gamtai draugiškesniu. Tai ne tik sprendimas mažinti aplinkos taršą, bet ir būdas ugdyti vartotojų sąmoningumą bei skatinti atsakingesnius pasirinkimus kasdienybėje.
„Visą laiką buvau tvarios mados kely, nuo pačios savo karjeros pradžios, niekada kitaip ir nedirbau, tik kai atėjo nauji terminai, mes sugalvojom, kaip tą aspektą pavadinti. Yra tokia Žemės resursų pereikvojimo diena, šiais metais minėta rugpjūčio pradžioje, tai reiškia, kad visa žmonija, iki tos datos, jau išnaudojo visus resursus, kurie natūraliai galėtų atsistatyti. Ir tarkim JAV keturis kartus pereikvoja žemės resursus. Tai pagalvojus apie tokią dieną, tampa akivaizdu, kad mūsų vartojimas ir tą, ką mes renkamės, yra labai svarbu“, – teigia dizaineris.
Drabužių ilgaamžiškumas taip pat prisideda prie sąmoningesnių vartojimo įpročių, todėl Kęstutis savo gaminiams renkasi kokybiškas medžiagas, kurios atliepia ir kitus pirkėjų poreikius, kaip pavyzdžiui, nesiglamžantys švarkai ar momentinėms dėmėms atsparūs marškiniai.
„Kokia bebūtų gera vilna, ji per laiką išsiformuoja, bet būtent super vilna pasižymi savybe, kuri neleidžia glamžytis. Arba, tarkim, marškiniai, kuriuos apliejus kava ar kitu skysčiu, nelieka dėmės. Būtent prieš medžiagos pynimą verbalas yra apdirbtas specialiu naujos kartos apdirbimu ir sužaista su vandens molekulių dydžiu, kad tas vanduo neprasiskverbtų staiga“, – laidoje pavyzdžius demonstruoja dizaineris.
Tačiau be įtraukiančio pokalbio apie vyrų madą, laidoje laukia ir pirmas Kęstučio kartas, Aleksoto aerodrome sėdant už 650 arklio galių variklio turinčio „Porsche“ automobilio vairo.
„911 yra iš tų automobilių, kuris nuo vaikystės man imponuoja ir jo nesenstantis dizainas kažkiek turi sąsajos su tais kostiumais, kuriuos mes darom. O po to sužinojus, kokie įspūdingi parametrai šito automobilio, net nesitikėjau, kad šitaip priguldys“, – įspūdžiais dalinosi vyras, pajutęs, ką reiškia per 2,8 sekundes pasiekti 100 km/h greitį.
Kita laidos rubrika, kalbanti apie žiūrovams aktualias temas, pasakos, kaip puoselėti sąnarių sveikatą. Mokslininkai skaičiuoja, kad norint išlikti sveiku ir gyvybingu, per dieną fiziškai aktyviam reikia būti mažiausiai 3 valandas: vaikščioti, judėti, važiuoti dviračiu, o jeigu sportuojama intensyviai – užtektų ir vos valandos.
„Daugeliui žmonių tos 3 valandos į dieną aktyvumo skamba labai baisiai, bet dabar pas mus yra supasyvėjęs gyvenimo būdas, lyginant prieš 20 metų, kaip gyveno mūsų tėvai. Žmogus atsikelia, sėda į mašiną, keliauja į darbą, darbas dažnai irgi būna pasyvus, po to sėda atgal į mašiną, grįžta namo ir dažniausiai ilsisi ant sofos. Mes visą laiką sėdim, todėl tas judėjimas šiais laikais yra būtinas, gyvybingai svarbus“, – sako slaugos centro „Gemma“ reabilitacijos vadovė Lina Ališauskaitė.
Specialistė pasakoja, kad dažniausiai pacientai skundžiasi sąnarių skausmu arba nejudrumu, todėl gerai sąnarių būklei svarbu ne tik reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir dėmesys iš vidaus. Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
„Kolagenas yra baltymas, kuris prisideda prie nuolatinio ląstelių atsinaujinimo. Jeigu kolageno nėra pakankamai, ne tik oda sensta, bet ir sąnariai praranda savo elastingumą, taip pat kartu ir aplink jį esantys raiščiai bei sausgyslės. Kai sąnariai tampa neelastingi, prarandam gerą judėjimą, judesiai tampa neplastiški, laikui bėgant tampa sunku užlipti, nulipti, bėgioti. Kolageną turi gerti visi žmonės po 25-erių metų, nesvarbu ar tau 30, ar 60, ar net 100. Kolagenas yra būtinas ir kuo su amžiumi einam tolyn, kuo vyresnėjam, tuo labiau jisai yra būtinas“, – tikina specialistė.
Trečiasis laidos siužetas kvies susipažinti su šiuolaikinėmis dantų implantacijos galimybėmis, mat nauja šypsena – tai ne tik gauta estetika, bet ir galimybė atverti duris į daugybę kitų pirmų kartų: pirmą kartą vėl mėgautis maistu be diskomforto, laisvai kalbėtis su draugias ar tiesiog plačiai nusišypsoti.
„Bedantistai yra dviejų rūšių: žmonės, kurie jau seniai praradę dantis ir nešioja protezus, ir žmonės, kurie turi dar kelis ar daugiau dantų, bet jie netinkami gydymui arba tas gydymo laikotarpis būna labai ilgas ir brangus, todėl priimamas sprendimas pašalinti visus dar turimus dantis ir įsukti implantus. Aš vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjau daryti momentinę implantaciją, kai per vieną kartą išsiraunam dantį, įsukam implantą ir net įstatome laikiną dantį, kad žmogui nereikėtų 3-4 mėnesius gyventi be danties“, – pasakoja „Bechara Clinic“ burnos chirurgas-implantologas Soheil Bechara.
Kai įmanoma, gydytojas pacientas taiko momentinę implantaciją, kuomet dantys pašalinami ir implantuojami tuo paties vizito metus, o pacientai, kuriems atlikti viso dantų lanko atkūrimą ant kelių implantų trukdo žandikaulio kaulo trūkumas, gali pasinaudoti modernia ilgųjų implantų metodika.
„Ilguosius implantus naudojame tuomet, kai žandikaulyje nėra pakankamai kaulo. Mes turim gauti stabilumą iš kitur: iš skruostikaulio arba iš už viršutinio žandikaulio esančios zonos. Kad galėtume pasiekti tą kaulą, naudojame ilgus implantus. Dėl to mums nebereikia auginti kaulo, nereikia laukti pusę metų. Ši procedūra reikalauja, kad gydytojas būtų labai patyręs, bet pacientui tai jokio skirtumo. Visgi, dažniausiai pacientai taupo protezų sąskaita, nes kalbant apie pilną lanką, pats blogiausias dalykas, kuomet žmonės deda 4-6 implantus ir ant jų tvirtina plastmasinius dantis. Jie galbūt atrodo gerai, bet greitai nusidėvi, ant jų paviršiaus kaupiasi apnašos, bakterijos, o tai daro įtaką pačių implantų ilgaamžiškumui“, – tikina gydytojas.
Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
