Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau minimas kaip viena svarbiausių technologijų, galinčių iš esmės pakeisti darbo rinką. Tačiau technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė lietuvių nesitiki, jog per artimiausius kelerius metus DI reikšmingai paveiks jų darbą. Ekspertės teigimu, nors baimintis masinio profesijų išnykimo kol kas nėra pagrindo, būtų klaidinga manyti, kad technologijų pažanga aplenks didžiąją dalį darbuotojų.
Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, net 55,3 proc. Lietuvos respondentų mano, kad per artimiausius 2–3 metus DI neturės reikšmingos įtakos jų atliekamoms užduotims. Latvijoje taip galvoja 47,1 proc., o Estijoje – 45,9 proc. apklaustųjų.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, šie rezultatai kelia klausimą, ar lietuviai pagrįstai pasitiki savo profesijų atsparumu technologiniams pokyčiams, ar tiesiog dar sunkiai įsivaizduoja, kaip DI galėtų pakeisti jų kasdienį darbą.
Keisis ne profesijos, o tai, ką veikiame darbe
Apklausos duomenimis, tik 4,8 proc. lietuvių mano, kad jų darbo vietą gali pakeisti DI arba ji gali būti automatizuota. Estijoje tokią riziką įžvelgia daugiau nei dvigubai daugiau respondentų – 10,2 proc.
E. Tamelytės teigimu, vertinant DI poveikį darbo rinkai svarbu atskirti du dalykus – galimybę automatizuoti tam tikras užduotis ir visiškai pakeisti darbuotoją. Vis dėlto net ir tuomet, kai profesija neišnyksta, technologijos gali iš esmės pakeisti jai keliamus reikalavimus.
„Įsivaizduokime buhalterį, kuris anksčiau didelę darbo dienos dalį skirdavo sąskaitoms suvesti ir duomenims tikrinti. Šiandien dalį tokių užduočių jau gali atlikti automatizuotos sistemos, todėl darbuotojas daugiau dėmesio skiria sudėtingesniems klausimams. DI nebūtinai lems profesijos išnykimą, bet labai tikėtina, kad pakeis tai, kokių gebėjimų iš darbuotojo tikimasi“, – aiškina ekspertė.
Tokį požiūrį patvirtina ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimai. Organizacijos vertinimu, maždaug kas ketvirta darbo vieta pasaulyje yra tam tikru mastu veikiama generatyvinio DI galimybių, tačiau daugeliu atvejų labiau tikėtinas darbo pobūdžio pasikeitimas, o ne visiškas profesijos išnykimas.
Pirmuosius pokyčius jau jaučia darbo rinkos naujokai
Vienas ryškiausių DI poveikio darbo rinkai pavyzdžių – besikeičiančios jaunų specialistų įsidarbinimo galimybės. 2026 m. Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas JAV darbo rinkos tyrimas parodė, kad 22–25 metų darbuotojų užimtumas labiausiai DI veikiamose profesijose yra 19 proc. mažesnis, nei būtų galima tikėtis pagal mažiau DI veikiamų profesijų užimtumo tendencijas. Tyrėjų teigimu, šis skirtumas daugiausia susijęs su lėtesniu jaunų darbuotojų įdarbinimu, o ne masiniais atleidimais.
Pasak E. Tamelytės, tai atskleidžia vieną mažiau aptariamų DI revoliucijos pasekmių – technologijos gali pakeisti ne tik patyrusių specialistų darbą, bet ir tai, kaip jauni žmonės apskritai pradeda karjerą.
„Daugelyje profesijų karjerą pradedame nuo paprastesnių užduočių. Jaunas teisininkas peržiūri sutartis, rinkodaros specialistas rengia pirminius tekstų variantus, o programuotojas taiso nesudėtingas kodo klaidas. Būtent tokias užduotis DI jau dabar geba atlikti gana sėkmingai. Todėl ateityje darbdaviai gali tikėtis, kad net ir pradedantieji specialistai sugebės imtis sudėtingesnių darbų. Tačiau čia slypi paradoksas – kaip žmogui įgyti patirties, jei dalį užduočių, nuo kurių anksčiau prasidėdavo jo karjera, jau atlieka technologijos?“ – svarsto ekspertė.
Pokyčiai matomi ir konkrečiose profesijose. Pavyzdžiui, tarptautinėse teisės paslaugų įmonėse DI jau pasitelkiamas sutarčių analizei, teisinės informacijos paieškai ir didelių dokumentų kiekių peržiūrai.
Didžiausia rizika – nepastebėti pokyčių
E. Tamelytės teigimu, tai, kad Lietuvos darbuotojai DI poveikį vertina gana ramiai, nebūtinai reiškia, kad jie neįvertina technologijų galimybių. Skirtingose profesijose pokyčiai vyks nevienodu greičiu, tačiau jų poveikis gali būti gerokai platesnis, nei iš pradžių atrodo.
„Galime įsivaizduoti klientų aptarnavimo specialistą, kurio darbas šiandien – atsakyti į dešimtis panašių klausimų. Jei didžiąją jų dalį perims DI, žmogui liks sudėtingesnės situacijos: nepatenkinti klientai, nestandartinės problemos ar sprendimai, kuriems reikia empatijos ir atsakomybės. Vadinasi, pareigybės pavadinimas gali likti toks pat, bet pats darbas taps sudėtingesnis. Tokiais atvejais reikės ne mažiau žmogaus gebėjimų, o kitokių“, – pastebi ekspertė.
Pasak E. Tamelytės, panašūs pokyčiai jau pastebimi ir kasdien naudojamose technologijose. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy AI“ funkcijos integruojamos tiesiai į išmaniuosius telefonus, kuriuose DI padeda versti pokalbius, redaguoti tekstus ar sisteminti informaciją. Užduotys, kurioms anksčiau reikėdavo atskirų programų ar papildomų veiksmų, pamažu tampa įprastų telefono funkcijų dalimi.
„Manau, ateityje didžiausias pokytis bus ne tai, kad visi pradėsime dirbti su DI, o tai, kad vis daugiau užduočių atliksime net nesusimąstydami, kiek prie jų atlikimo prisideda ši technologija. Todėl darbuotojams svarbu ne tik išmokti naudotis naujais įrankiais, bet ir suprasti, kaip keičiasi jų profesija. Jei dalį darbo technologija gali atlikti savarankiškai, žmogaus stiprybė vis labiau slypės gebėjime spręsti nestandartines problemas, priimti atsakingus sprendimus ir kurti tai, ko negalima lengvai automatizuoti“, – apibendrina E. Tamelytė.