Vėlyvą rudenį daugeliui vairuojančių automobilį dalį kelionės jau tenka važiuoti tamsoje, kai dar nepatekėjusi arba jau nusileidusi saulė – tai yra tuo metu, kai laukiniai žvėrys patys aktyviausi. Naujausias „Lietuvos draudimo” užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 6 iš 10 vairuotojų (59 proc.) patys arba asmenys jų artimoje aplinkoje yra patekę į avarinę situaciją dėl staiga į kelią iššokusio žvėries.
Remiantis šio tyrimo duomenimis, 27 proc. vairuotojų teigia, kad tokioje situacijoje nelaimės pavyko išvengti, 29 proc. nurodo, kad susidūrimo išvengti nepavyko ir dėl to nukentėjo jų transporto priemonė. Dar 3 proc. sako, kad susidūrimo su žvėrimi metu nukentėjo ne tik automobilis, bet vairuotojas arba keleiviai.
Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo” transporto žalų departamento vadovas pabrėžia, kad per metus reikšmingai išaugo į tokias avarines situacijas patekusių gyventojų dalis. Lyginant su identišku tyrimu prieš metus 2025 m. spalį, tokių vairuotojų dalis išaugo 21 procentiniu punktu (nuo 38 proc. iki 59 proc.).
Ekspertas pažymi, kad praktiškai kiekvienas aktyviai vairuojantis vairuotojas yra pastebėjęs laukinius gyvūnus šalia važiuojamosios kelio dalies arba pamiškėse, todėl potencialiai kiekviena tokia situacija gali baigtis susidūrimu – viską lemia tokios detalės, kaip matomumas, pasirinktas greitis, vairuotojo reakcija.
Lemia ne reakcijos greitis, o laiko atsarga
„Žvėris gali išnirti per sekundę ar dvi, tad kritiniu metu sprendimą didžiąja dalimi lemia refleksai. Po tokio įvykio žmonės dažnai kaltina save, kad nepastebėjo ar nesuspėjo sustoti. Tačiau net ir labai atidus vairuotojas ne visada gali išvengti susidūrimo. Vien sureaguoti netikėtoje situacijoje vairuotojui vidutiniškai prireikia apie 1,5 sekundės”, − sako G. Petrikas.
Pasak eksperto, važiuojant 90 km/val. greičiu, per kelias sekundes automobilis nurieda beveik 38 metrus dar nepradėjęs stabdyti. Tuomet dar prisideda stabdymo kelias, kuris rudenį ant šlapios ar slidžios dangos ilgėja. Todėl pagrindinė susidūrimo su žvėrimis prevencija − mažesnis nei leistinas maksimalus greitis miškinguose ruožuose ir didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio.
„Ypač atidiems reikėtų būti auštant, temstant ir naktį: stebėti abi kelio puses, judėjimą pakelėse ar žibintų šviesoje atsispindinčias gyvūnų akis. Geriau matyti padeda ir švarus priekinis stiklas. Pastebėjus vieną kelią kertantį gyvūną, svarbu neskubėti vėl didinti greičio, nes iš paskos gali bėgti kiti”, – primena G. Petrikas.
Net išvengus susidūrimo svarbu pasirūpinti ir savimi
Pasak eksperto, apie susidūrimą su žvėrimi dažniausiai kalbama kaip apie žalą automobiliui. Tačiau didelį išgąstį vairuotojas ir keleiviai gali patirti ir kai susidūrimo per plauką pavyksta išvengti.
„Net ir po laimingai pasibaigusios situacijos svarbu skirti laiko sau: saugiai sustoti, patikrinti, kaip jaučiasi keleiviai, nurimti. Jei jaučiamas stiprus išgąstis, vertėtų neskubėti tęsti kelionės. Tą darykite tik tada, kai vėl galite sutelkti dėmesį į vairavimą, o prireikus paprašykite, kad vairą perimtų kitas žmogus. Nieko keisto, jei kurį laiką po įvykio vairuoti tam tikromis sąlygomis apskritai bus nejauku”, – sako G. Petrikas.
Žvėrių kelyje sukeltų žalų skaičius auga
„Lietuvos draudimo” duomenimis, registruotų susidūrimų su laukiniais gyvūnais žalų skaičius auga. 2024 m. jų buvo registruota 1,7 tūkst., o praėjusiais metais – 1,8 tūkst. Šiemet jau užregistruotos 1,5 tūkst. tokių žalų.
Vidutinė vienos žalos suma pernai siekė 2,6 tūkst. eurų, o bendra išmokėta suma – 4,7 mln. eurų, rodo bendrovės duomenys.
Pasak G. Petriko, maždaug 6 iš 10 atvejų vairuotojai susiduria su stirnomis, tačiau didžiausius nuostolius palieka stambūs žvėrys. Šiemet vidutinė išmoka po susidūrimo su elniu siekia apie 5,8 tūkst. eurų, o didžiausia šių metų išmoka (32 tūkst. eurų) fiksuota taip pat po susidūrimo su šiuo raguočiu.
„Vairuotojai dažnai teigia, kad susidūrimas su žvėrimi nutiko per akimirką, ir tai tiesa. Nė vienas negalime nuspėti, kada į kelią iššoks žvėris, tačiau svarbu, kad tokioje situacijoje vairuotojas galėtų pasirūpinti savimi ir artimaisiais, o ne papildomai galvoti, kaip reikės susitvarkyti su nuostoliais”, – sako draudimo žalų ekspertas.
G. Petrikas pažymi, kad tokio tipo nuostoliai kompensuojami tik pagal kasko draudimo apsaugą. Vis dėlto, kai kuriais atvejais, jei vairuotojas neturi kasko draudimo – yra galimybė prie galiojančios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties įsigyti papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje.
Tyrimą „Lietuvos draudimo” užsakymu 2026 m. rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. Apklausti 782 vairavimo teisę turintys gyventojai.