Daugiau pardavimų nebūtinai reiškia daugiau prekių, mažesnes kainas ar didesnes nuolaidas. Galbūt verslas jau investavo į reklamą, interjerą ir aptarnavimą, tačiau vis dar neišnaudoja vienos svarbios galimybės paveikti kliento sprendimą – jo pojūčių. Tyrimai rodo, kad garsinė reklama gali būti susijusi su 19,5 proc. didesniu reklamuojamų produktų parduotų vienetų skaičiumi, muzika – su 11 proc. didesniais pardavimais, o parduotuvėse ekranuose rodoma reklama – su 8,1 proc. didesne reklamuojamų produktų įsigijimo tikimybe. Vis dėlto vien įjungti muziką ar įrengti ekraną neužtenka.
„Garsas, kvapas ir vaizdas gali padėti kurti emocinį ryšį su prekės ženklu ir daryti įtaką pirkėjo sprendimams. Tačiau jų poveikis priklauso nuo to, kaip šie elementai dera su konkrečiu verslu ir papildo kliento patirtį kiekviename jo kelionės etape. Todėl juos svarbu planuoti strategiškai, remiantis klientų elgsenos supratimu, o ne vien intuicija“, – sako „Cherry Music“ vadovas Laurynas Giedrys.
Kai viena detalė pakeičia visą melodiją
Kiek svarbi gali būti muzika, Laurynas Giedrys žino ne vien iš teorijos. Per daugiau nei 15 metų darbo su verslo erdvėmis jam teko matyti, kaip net viena netinkama daina gali sugadinti kruopščiai kurtą atmosferą.
„Turėjome klientą – prabangesnės klasės restoraną, kuriame viskas buvo apgalvota iki smulkmenų. Tačiau vieną dieną, kai vadovo nebuvo, darbuotojai nusprendė paįvairinti grojaraštį ir paleido „Aqua“ hitą „Barbie Girl”, – pasakoja L. Giedrys. – Svarbu, kad viskas, ką patiria klientas, pasakotų tą pačią istoriją, o čia įsivaizduokite restorano interjeras, maistas ir aptarnavimas kruopščiai apgalvoti, bet muzika priklausė nuo darbuotojų nuotaikos. Vadovas suprato, kad taip neturėtų būti, ir kreipėsi į muzikos konsultantus.“
Tinkama muzika – ne vien kūrybinis sprendimas. Verslui svarbu pasirūpinti ir teisėtu jos naudojimu. „Spotify“ ir „YouTube“ skirtos asmeniniam klausymui, todėl jų naudojimo sąlygos neleidžia muzikos leisti komercinėje aplinkoje. Radijas taip pat turi trūkumų – verslas negali pasirinkti nei skambančios muzikos, nei reklaminių intarpų. Tad ar verta tokią svarbią klientų patirties dalį palikti atsitiktinumui?
Profesionaliai parinktas grojaraštis nėra tiesiog patinkančių dainų rinkinys. „Cherry Music“ specialistai jį kuria atsižvelgdami į verslo koncepciją ir pardavimo tikslus. Per akcijas skamba energingesni kūriniai, padedantys sukurti aktyvesnę atmosferą ir atkreipti dėmesį į pasiūlymus. O kai norima, kad klientai neskubėtų ir ilgiau apžiūrėtų asortimentą, parenkama ramesnė muzika. Tarp dainų taip pat galima įterpti trumpus garsinius pranešimus apie naujienas ar specialius pasiūlymus.
Tokios reklamos veiksmingumą rodo ir 2026 m. Milano politechnikos universiteto mažmeninės prekybos medijų darbo grupės tyrimas[i]. Aštuoniose Italijos „Carrefour“ parduotuvėse garsiniais intarpais reklamuotų produktų parduotų vienetų skaičius vidutiniškai buvo 19,5 proc. didesnis nei 176 parduotuvėse, kuriose garsinė reklama nebuvo transliuojama.
Tačiau svarbu ne tik tai, kokia muzika skamba, bet ir kaip dažnai ji kartojasi. Ypač tai aktualu vietose, į kurias žmonės grįžta kelis kartus per savaitę.
„Pavyzdžiui, sporto klube muzika turi palaikyti energiją ir motyvaciją. Žmonės čia ateina nusiteikti treniruotei, pasisemti jėgų, o kartais – rasti motyvacijos, kurios tą dieną trūksta. Tačiau jei kaskart skamba tos pačios dainos, net ir mėgstama muzika ilgainiui pradeda erzinti“, – pabrėžia L. Giedrys.
Kad muzika neatsibostų, „Cherry Music“ grojaraščius prižiūri muzikos redaktoriai: jie seka naujienas, atranda atlikėjus ir nuolat papildo muzikos kolekciją, užtikrindami skambesio įvairovę ir aktualumą. Tačiau svarbu ne tik tai, kas skamba, bet ir kaip muzika pasiekia klausytoją. Todėl „Cherry Music“ pasirūpina ne vien grojaraščiais – platforma suderinama su įvairių gamintojų garso įranga, o prireikus padedama parinkti ir konkrečiai erdvei tinkamą įgarsinimo sprendimą.
Tinkamos garso įrangos svarbą L. Giedrys pastebėjo dirbdamas su vienu viešbučių sektoriaus klientu. Viešbučio savininkas norėjo, kad svečiai mėgautųsi džiazu, tačiau klausantis muzikos aiškiai skambėdavo trombonai, o kontraboso ir bosinės gitaros garsai beveik pranykdavo. Paaiškėjo, kad viešbutyje įrengta garso sistema nepajėgė tinkamai atkurti žemųjų dažnių.
„Kartais verslas investuoja į kokybišką muziką, bet pamiršta, kad jos skambesys priklauso ir nuo techninės įrangos. Jei garso sistema neatkuria pilno dainos dažnių spektro, klausytojas negirdi to, ką norėjome jam perteikti. Todėl svarbu vertinti visumą – nuo muzikos parinkimo iki garso įrangos, jos išdėstymo ir pritaikymo konkrečioms patalpoms“, – aiškina „Cherry Music“ vadovas.
Klientas patiria ne tik garsą
Muzika – tik viena iš priemonių, formuojančių kliento patirtį. 2011 m. veiklą pradėjusi „Cherry Music“ šiandien siūlo ir skaitmeninių ekranų bei kvapų rinkodaros sprendimus. Ji yra vienintelė tokio tipo įmonė Baltijos šalyse, viename sprendime sujungianti garsą, vaizdą ir kvapą.
Šias priemones verslas gali valdyti per vieną „Cherry Music“ platformą. Joje iš anksto suplanuojama, kokia muzika skambės, kokie garsiniai pranešimai bus leidžiami ir koks turinys rodomas ekranuose. Prireikus pakeitimus galima atlikti nuotoliniu būdu, todėl darbuotojams nereikia kiekvieną dieną rankiniu būdu rūpintis skirtingų sistemų veikimu. Automatizuojamos ir kvapų sistemos – jos pagal lankytojų srautą bei kitus pasirinktus parametrus reguliuoja aromato intensyvumą. Taip aplinka gali prisitaikyti prie besikeičiančio žmonių srauto, o darbuotojų laikas lieka bendravimui su klientais.
Automatizavimas svarbus ne tik patogumui – jis leidžia tiksliau valdyti ir pačią klientų patirtį. Pavyzdžiui, kvapų rinkodara gali sustiprinti prekės ženklo kuriamą įspūdį ir paskatinti klientus palankiau vertinti aplinką. Kai kurie tyrimai tam tikromis sąlygomis kvapų poveikį sieja ir su maždaug 3 proc. didesnėmis klientų išlaidomis[ii]. Tačiau vien paskleisti aromatą neužtenka: per stiprus ar netinkamai parinktas kvapas gali sukelti priešingą reakciją. Todėl galimybė reguliuoti jo skleidimą pagal aplinkybes yra ne mažiau svarbi nei pats aromato pasirinkimas.
Panašus principas galioja ir vizualinei komunikacijai – svarbu ne tik tai, ką verslas rodo, bet ir kam bei kada. Tam skirta „Cherry Screens“ – programinė įranga, leidžianti centralizuotai ir nuotoliniu būdu valdyti reklaminius ekranus. O kad tokie ekranai gali daryti realią įtaką pirkėjų sprendimams, rodo ir „Journal of Marketing[iii]“ šiemet paskelbtas tyrimas: parduotuvėse rodoma reklama vidutiniškai 8,1 proc. padidino reklamuojamų produktų įsigijimo tikimybę. Šiandien technologijos leidžia šį potencialą išnaudoti dar tiksliau. „Cherry Screens“ dirbtinio intelekto įrankis realiuoju laiku analizuoja lankytojų srautą, apytiksles jų amžiaus grupes, lytį ir pagal šiuos duomenis automatiškai parenka ekranuose rodomą reklamą. Taip reklama prisitaiko prie tuo metu esančios auditorijos: pasikeitus lankytojų sudėčiai, realiuoju laiku keičiasi ir ekrane rodomi pasiūlymai. Be to, sistema fiksuoja, kiek žmonių pastebėjo reklamą ir kiek laiko į ją žiūrėjo. Taip ekranas tampa ne tik reklamos kanalu, bet ir įrankiu, padedančiu geriau suprasti pirkėjų dėmesį.
„Įsivaizduokite: darbuotojas ateina į darbą, o muzika jau groja, ekranai rodo suplanuotą turinį, kvapų sistema veikia pagal nustatytus parametrus. Jam nebereikia galvoti, ką įjungti ar kada keisti turinį – kasdieniais procesais pasirūpina sistema. Darbuotojas gali daugiau dėmesio skirti klientams, o verslas – nuosekliai valdyti tai, kokią aplinką jie patiria“, – sako L. Giedrys.
Kiekviena verslo erdvė skirtinga, todėl ir jai tinkantys sprendimai gali skirtis. Norintiems išsiaiškinti, kokia muzika, garso sistema, kvapai ar ekranų sprendimai geriausiai atitiktų jų poreikius, „Cherry Music“ siūlo nemokamą konsultaciją. Jos metu galima aptarti erdvės specifiką ir rasti sprendimus, kurie padėtų kurti vientisą klientų patirtį.
[i] Milano politechnikos universitetas (2026). Retail Media: leggere il mercato, misurare il valore. „Retail Media“ darbo grupės tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su „5 Senses“.
[ii] Roschk, H. ir Hosseinpour, M. (2020). Pleasant Ambient Scents: A Meta-Analysis of Customer Responses and Situational Contingencies. Žurnalas „Journal of Marketing“, 84(1), 125–145.
[iii] Herhausen, D., de Jong, D. ir Grewal, D. (2026). In-Store Advertising with Digital Signage. Žurnalas „Journal of Marketing“, 90(3), 81–103.