Lietuvos pramonė ilgą laiką buvo vienas svarbiausių šalies BVP augimo variklių, tačiau pastaruoju metu sektorius susiduria su vis sudėtingesniais iššūkiais. Lėtėjantis eksportas, augančios sąnaudos ir neišspręsti struktūriniai barjerai – nuo investicijų apmokestinimo iki aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumo – kelia klausimą, ar pramonė išlaikys lyderystę Lietuvos ekonomikoje. Analitikai ir verslo atstovai sutinka: norint išlaikyti pramonės lyderystę, būtini nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse.
Augimo trajektorija – jau nebe tokia aiški
Lietuvos ekonomika išlieka stipriausia tarp Baltijos šalių, tačiau išorės rinkų tendencijos verčia peržiūrėti ir koreguoti prognozes. Kaip pastebi banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, nors metų pradžioje matytas vartojimo ir statybų sektoriaus atsigavimas teikė optimistinių vilčių, dabar tarp ekspertų vyrauja nuosaikus vertinimas.
„Vertinant faktinius duomenis ir išankstinius indikatorius, panašu, kad pirmas šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingas, tačiau atidžiai stebime kelis aspektus. Pirma, pastaruoju metu neauga Lietuvos eksportas į Vokietiją. Antra, po avansinio eksporto į JAV sąlygoto ekonomikos ciklo sustiprėjimo, antrą ketvirtį euro zonos BVP vėl gali sulėtėti, o tai svarbu Lietuvos eksportuotojams. Trečia, dėl mokesčių reformos ir tarifų sukelto neapibrėžtumo, pastaruoju metu gana ženkliai krito Lietuvos vartotojų optimizmas“, – teigia A. Izgorodinas.
Anot jo, pramonė vis dar generuoja apie penktadalį šalies BVP, tačiau lėtėjančios eksporto rinkos, ypač Vokietijoje, ir euro zonos stagnacija gali turėti reikšmingų pasekmių.
„Nors pramonė šiame kontekste ir toliau lyderiauja, ilgalaikėje perspektyvoje jos dalis gali mažėti – augant atlyginimams, gamyba netenka konkurencinio pranašumo“, – sako ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvos ekonomikos struktūra pamažu keisis – pramonės vaidmuo ilgainiui gali mažėti, o paslaugų sektorius įgaus vis daugiau svorio.
„Nebesitikime tokio didelio augimo, koks buvo iškart po įstojimo į Europos Sąjungą – šalies ekonomika jau seniai pasiekė europinį vidurkį. Todėl artimiausiais metais svarbiausia išlaikyti stabilų, pamatuotą augimą ir ruoštis ilgalaikei struktūrinei kaitai“, – pažymi jis.
Pramonei reikalinga augimą palaikanti aplinka
Lietuvos gamybos sektoriui spaudimą daro ne tik lėtėjantis eksportas, bet ir vidaus sprendimai, kurie tiesiogiai veikia įmonių kaštus ir investicinius sprendimus. „VMGcorp“ generalinis direktorius Egidijus Mockus akcentuoja:
„Lietuvos įmonės šiuo metu susiduria su išskirtinai aukštomis elektros kainomis, o transporto ir logistikos kaštai taip pat išlieka reikšmingu iššūkiu. Dabar mes nebesame tranzitinė valstybė, o Europos pakraštys su rizikingais kaimynais, todėl be konkurencingos elektros, geležinkelių, uosto, medienos ir kitų Lietuvoje turimų resursų kainodaros, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir prieinamos kapitalo rinkos mes nepakonkuruosime. Be to, didelį nerimą kelia ir dabar dar vykstančios diskusijos apie galimus mokestinius pakeitimus verslui.
Šiandieninėje gamyboje konkurencingumą lemia ne tik įranga ar kaštai, bet ir gebėjimas pritaikyti pažangias technologijas, valdyti automatizuotus procesus, kurti bei įgyvendinti inovacijas. Visa tai neįmanoma be stiprios žmogiškųjų išteklių bazės. Tačiau didėjantis apmokestinimas ir nepakankamai patraukli mokestinė darbo aplinka rizikuoja išstumti aukštos kvalifikacijos darbuotojus į kitų šalių rinkas“, – sako E. Mockus.
Šie iššūkiai verčia verslus ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo sąnaudų svyravimų. VMG grupė jau keletą metų kryptingai investuoja į technologinį progresą ir gamybos modernizavimą. Pernai įmonė atidarė pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“, kuriame kuriami ir diegiami inovatyvūs robotikos, automatikos, dirbtinio intelekto ir kiti technologiniai sprendimai.
Kryptis svarbiau nei tempas
Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, struktūriniai kaštai ir geopolitiniai iššūkiai – tai tik vieni iš daugelio aspektų, lemiančių šiandieninę Lietuvos pramonės situaciją. Pasak jo, norint išlaikyti ilgalaikį konkurencingumą, būtina pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos modelio ir atverti erdvę inovacijoms. Tokiam pokyčiui reikalinga nuosekli ekonominė politika, strateginis požiūris ir investicinė drąsa.
Vis dėlto V. Janulevičius pabrėžia, kad nepaisant išorinių rizikų, pramonė išlieka esminė šalies ekonomikos atrama.
„Per pastaruosius penkerius metus apdirbamoji pramonė augo 45 proc. Ir nors šiandien ji sudaro apie 15 proc. šalies BVP, kartu su susijusiais sektoriais, šis segmentas generuoja iki 59 proc. viso BVP“, – sako V. Janulevičius.
V. Janulevičiaus vertinimu, toks augimas nėra savaiminis, o globalios tendencijos tampa vis mažiau palankios: didėjant geopolitinėms įtampoms ir prekybiniams barjerams, Lietuvos gamintojams tenka ieškoti naujų veikimo modelių.
„JAV planuojami 20 proc. muitai Europos produkcijai gali sumažinti Lietuvos BVP iki 1 proc. Tuo tarpu Azijos šalys, netekusios prieigos prie JAV rinkos, gali pradėti dempingą Europoje – o tai tiesiogiai paveiktų mūsų eksportuotojus. Mūsų produktyvumo rodikliai prastėja, o be investicijų į automatizavimą šios tendencijos nesikeis. Tačiau tam reikalinga mokestinė aplinka, kuri skatintų kapitalo investavimą, o ne jo išėmimą iš šalies ūkio“, – akcentuoja V. Janulevičius.
Jo teigimu, kalbos apie aukštą pridėtinę vertę neturi likti deklaratyvios – jos įgyvendinimui būtinas konkretus ekonominės politikos stuburas.
„Apdirbamoji pramonė šiandien dar nėra aukštos vertės sektorius, bet ji sudaro pusę viso Lietuvos eksporto. Jei norime realios transformacijos, privalome užtikrinti efektyvumo augimą ir sukurti visą vertės grandinę – nuo idėjos iki galutinio produkto. Tačiau be gebėjimo perkelti inovacijas iš laboratorijų į gamybos linijas, proveržis neįvyks. Tik užtikrinę sklandų perėjimą nuo technologinio sprendimo iki produkto galime būti konkurencingi globalioje erdvėje“, – sako V. Janulevičius.