Rugsėjis – iššūkių keliuose mėnuo. Šiuo metų laiku miestuose ir miesteliuose suintensyvėja eismas, į mokymo įstaigas sugrįžta moksleiviai ir neseniai vairuotojo pažymėjimą gavę studentai, vakarai tamsėja – dėl visų šių priežasčių didėja nelaimingų atsitikimų rizika.
Kaip rodo Transporto kompetencijų agentūros sudaryta Eismo įvykių statistika Lietuvoje, šiemet didžiausią sužeistųjų keliuose dalį sudarė keleiviai (569), automobilių vairuotojai (535) ir pėstieji (398). Nuo metų pradžios daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (29), keleivių (13) ir pėsčiųjų (12).
Be to, palyginti su praėjusiais metais, eismo įvykių skaičius paaugo 3,2 proc., o sužeistųjų – 1,8 proc.
Nelaimių priežastys ir prevencija
„Kasmet policijos fiksuojamų incidentų keliuose statistika verčia susimąstyti. Tačiau į savo saugumo užtikrinimą ir jo palaikymą keliuose dažnas mūsų neretai žiūrime pro pirštus. Mažiausia, ką galime padaryti, tai pasirūpinti matomumą gerinančiomis priemonėmis: atšvaitu, šviesą atspindinčia liemene ar kitu šviečiančiu daiktu keliaudami pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku tamsiu paros metu, prieblandoje“, – sako logistikos įmonės „Girteka“ vairuotojų mokymo centro vadovė Karolina Žekaitė. Įmonė daug dėmesio skiria visuomenės sąmoningumo ugdymui saugumo tema, jau penkerius metus remia renginį „Saugaus eismo diena“ ir siūlo atšvaitų dėvėjimo edukaciją.
Pasak specialistės, pagrindinė atšvaitų dėvėjimo taisyklė – pėsčiasis turi galvoti apie atvažiuojantį vairuotoją, ar šis pastebės jo segimą atšvaitą. Jei dėvimas juostinio tipo atšvaitas, jį reikia dėvėti ant dešinės rankos riešo arba dešinės kojos blauzdos, ties kelio riba. Jei dėvimas pakabinamas atšvaitas, jis turėtų būti dešinėje kūno pusėje, automobilio žibintų aukštyje, todėl pakabinamas atšvaitas turėtų švytuoti žmogaus kelių lygyje. Vaikams atšvaitą reikėtų tvirtinti ne bet kur, o suaugusio žmogaus kelių lygyje.
Anot K. Žekaitės, dar viena dažna eismo įvykių priežastis – greičio viršijimas. Siekiant nelaimingų atsitikimų prevencijos, įmonės vilkikams nustatytas 80 km/h saugaus greičio limitas. Toks maksimalus vilkikų greitis leidžia užtikrinti vairuotojų ir aplinkinių saugumą ypač intensyviame greitkelyje.
K. Žekaitė nurodo, kad vilkikas yra sunkiasvorė transporto priemonė, jos stabdymo laikas yra ilgesnis nei motociklo ar lengvojo automobilio, be to, vilkikai turi ribotas matomumo zonas. Pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai privalo į tai atsižvelgti eidami per kelią, kelio jie negali kirsti staiga. Dviratininkai, paspirtukininkai ir pėstieji turi judėti keliu prieš važiuojančias transporto priemones – taip, kad būtų matomi iš priekio.
Specialistė pataria lenkti vilkiką tik per kairę važiuojamosios kelio dalies pusę. Važiuodami dešine kelio puse rizikuojate, kad vilkiko vairuotojas jūsų nepastebės, nes iš šios pusės jo matomumas yra ribotas. Jeigu judant iš vilkiko galo nematyti vairuotojo kabinos veidrodėlių, vadinasi, ir vilkiko vairuotojas jūsų nemato. Todėl prieš atlikdami manevrą pirmiausia įsitikinkite, kad matote vairuotojo kabinos veidrodėlius.
Kelių policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Jonas Davidonis nurodo, kad prie eismo įvykių mažinimo gali stipriai prisidėti visuomenės švietimas. Jo nuomone, svarbi ir aktuali informacija turi būti teikiama pasitelkiant žiniasklaidos priemones, ugdymą, pradedant nuo darželio iki darbo su tikslinėmis grupėmis – motociklų, dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojais, pėsčiaisiais ir kitais. J. Dovidonio teigimu, prie saugumo prevencijos turi prisidėti ne tik policija, bet ir visos už eismo saugumą atsakingos institucijos: Kelių direkcija, Transporto saugos administracija, draudimo bendrovės, mokyklos ir kitos.
„Kalbėti galime labai daug. Bet patys eismo dalyviai taip pat turi būti sąmoningi, norėti važiuoti saugiai, jausti atsakomybę už kitus eismo dalyvius, netoleruoti nusižengimų, – sakė jis. – Vasarą, paskutinę jos savaitę, turėjome keletą žuvusių motociklų vairuotojų, kurie važiavo viršydami leidžiamą saugų greitį ir bandė atlikti lenkimo manevrą netinkamose vietose.
Neseniai mūsų pareigūnai užfiksavo automobilį, kuris važiavo 224 km/h greičiu, kur galimas 90 km/h greitis. Tiesa, yra ir grupuočių, kurios toleruoja chuliganišką ir pavojingą vairavimą, driftą miesto gatvėse, kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams“, – informacija dalijosi J. Dovidonis.
Ar užtikrinamas negalią turinčių asmenų saugumas?
Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Arnoldas Januškevičius teigia, kad negalią turinčių asmenų saugumas labiau užtikrinamas ten, kur yra atnaujintos arba naujai nutiestos kelio dalys. Modernūs šaligatviai daromi neaukšti – tam, kad per juos lipantis negalią turintis asmuo neužkliūtų ir nesusižeistų. Šalia pėsčiųjų perėjų įrengti nauji ar naujesni šviesoforai skleidžia specialius signalus, yra įrengtos nukreipiančios linijos, nurodančios akliesiems, kur eiti šaligatviu.
Iššūkių kyla senos infrastruktūros vietose. Pasak A. Januškevičiaus, vis dar yra nemažai pastatų, nepritaikytų fizinę negalią turintiems asmenims. „Fizinę negalią turintiems asmenims sunku patekti net į kai kurių vyriausybinių organizacijų pastatus, nes yra įrengti tik laiptai. Nematantys savarankiškai vaikštantys asmenys naudoja baltąją lazdelę arba turi juos lydinčius asistentus, bet jų taip pat trūksta, – iššūkius įvardijo jis. – Manau, kad reikia šviesti žmones, skatinti juos nebijoti kreiptis į negalią turinčius asmenis, paklausti, gal jiems reikia pagalbos. Infrastruktūrą taip pat reikia gerinti.“
Lietuvoje atnaujinamas rekordinis pėsčiųjų perėjų skaičius
Bendrovės„Via Lietuva“, atsakingos už valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė nurodo, kad eismo saugumą gerina visos eismo saugos inžinerinės priemonės ir sprendimai. Svarbu vykdyti pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų – infrastruktūros plėtrą: tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, modernizuoti pėsčiųjų perėjas. Saugų eismą didina į žiedines pertvarkytos ar rekonstruotos sankryžos, tvoros nuo laukinių gyvūnų, apsauginiai kelio atitvarai, apšvietimas. Taip pat svarbios priemonės yra greičio mažinimo kalneliai, miesto vartai, greičio matuokliai.
E. Nemanytė pritaria, kad inžinerinės eismo saugos priemonės diegiamos visų pirma įvertinus žūčių ar sužeidimų keliuose statistiką, incidentų keliuose pobūdį, išanalizavus kiekvienos priemonės efektyvumą.
Bendrovė per šiuos metus visoje Lietuvoje planuoja įrengti ir atnaujinti rekordinį skaičių – 360 – pėsčiųjų perėjų. Perėjos bus modernizuotos, apšviestos. Taip pat ketinama įrengti daugiau nei 100 inžinerinės eismo saugos priemonių: sankryžų, tvorų, saugančių eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, apsauginių kelio atitvarų, greičio mažinimo kalnelių, salelių ir kitų.
Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų ir suremontuoti apie 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje. Tai – didžiausias darnaus judumo infrastruktūros plėtros tempas bent per pastarąjį dešimtmetį.
Atliekant valstybinės reikšmės kelių ruožų Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Klaipėda–Kretinga, Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas ir kt. kapitalinį remontą, šalia jų įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Nauji takai nusidrieks ir rekonstruojant kelių Vilnius–Polockas, Kaunas–Zapyškis–Šakiai, Vilnius–Utena, Švenčionys–Adutiškis, Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai ruožus. Šiais metais bus baigtas rekonstruoti apie 30 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Kuršių nerijoje.