„Mano didžiausia gyvenimo prasmė, kad galėjau padėti įamžinti ir Antano Vaičiulaičio, ir Stasio Lozoraičio atmintį. Tai didelė dovana ir tikrai didelis pasitenkinimas, gal ir daugiau nei mano profesinis gyvenimas“, – sako rašytojo A. Vaičiulaičio dukra Danutė Vaičiulaitytė-Nourse kartu su sesėmis Aldona ir Joana iš JAV šią vasarą atvykusi į Kauną.
Lietuvoje nebuvo šešerius metus
Žymaus rašytojo ir diplomato dukros Lietuvoje lankosi kas dvejus metus, kad galėtų įteikti prieš trisdešimtmetį įkurtą Antano Vaičiulaičio literatūros premiją. Tačiau tai tik dalis sesių darbų intensyvios kelionės metu. Vienas iš pagrindinių – aplankyti Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuriame D. Vaičiulaitytė-Nourse kartu su diplomato S. Lozoraičio žmona Daniela prieš daugiau nei 20 metų inicijavo magistrantūros programą „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ bei įkūrė dvi stipendijas.
Dėl pandemijos šešerius metus Lietuvoje neviešėjusios Amerikos lietuvės šią vasarą dalyvavo VDU Politikos ir diplomatijos mokslų diplomų įteikimo ceremonijoje, kur D. Vaičiulaitytė-Nourse pasakė sveikinimo kalbą.
„Esu sujaudinta stovėti toje pačioje vietoje, kur 1992-aisiais ambasadoriui Stasiui Lozoraičiui jūs įteikėte Garbės daktaro regalijas, šiame universitete, kuriame jūs saugojate Lozoraičių šeimos atmintį ir palikimą, ir kur mano tėvas, rašytojas Antanas Vaičiulaitis dirbo profesoriumi“, – džiaugėsi D. Vaičiulaitytė-Nourse.
„Linkiu absolventams dvasios tvirtybes, ištikimybes, išminties ir vilties – pasauliui ir istorijai jūs esate reikalingi. Dabar atėjo laikas įgyvendinti savo vaidmenį istorijoje, šiame besikeičiančiame pasaulyje. Jums pasisekė, kad VDU jums suteikė puikų išsilavinimą ir pastatė ant kojų, o svarbiausia – perdavė jums kovotojų už laisvę dvasią“, – sakė lietuvė, Seton Hall universiteto Naujajame Džersyje fakultetoprogramų direktorė.
Dalyvavo demonstracijose
Paklausta, apie savo įspūdžius dalyvaujant ceremonijoje, D. Vaičiulaitytė-Nourse džiaugėsi, kad studentams tai vilties kupina diena, nes dėl jos buvo įdėta daug pastangų ir išlieta daug prakaito.
„Universitetas svarbus ne tik profesiniam išsilavinimui, bet ir sau pačiam, kaip žmogui, norint suprasti savo pašaukimą pasauliui ir gyvenimo tikslą. Tokie žmonės į savo profesijas žengia pilna širdim“, – lygindama studentus Lietuvoje ir JAV moteris nematė skirtumo – visiems studentams tai džiaugsminga diena.
Pati D. Vaičiulaitytė-Nourse kartu su sesėmis prisiminė, kad tuo metu, kai JAV buvo teikiami jų diplomai, vyko ir demonstracijos prieš Vietnamo karą, sovietų valdžią.
„Prieš viską. Tuo metu buvo tokia pasipriešinimo dvasia tarp studentų. Universitete taip pat norėjome permainų – nieko seno“, – prisimena D. Vaičiulaitytė-Nourse.
Įkūrė programą ir stipendiją
Rašytojo A. Vaičiulaičio diplomato karjera prasidėjo 1940 metais, kuomet jis buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą prie Šventojo Sosto Vatikane. Taip jis susipažino su S. Lozoraičiu vyresniuoju – tuomečiu nepaprastuoju pasiuntiniu Romoje Villa Lituania, ir šeimų draugystė prasidėjo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę D. Vaičiulaitytė-Nourse, nors ir baigusi anglų literatūros studijas, kaip ir tėtis, ėmėsi diplomatinio darbo. Kartu su ambasadoriumi JAV S. Lozoraičiu jaunesniuoju dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone. Anot moters, tai buvo kitas labai svarbus jos gyvenimo kelias – kuo galima daugiau padėti Lietuvai.
„Tai buvo labai ypatingi ir svarbūs laikai, nes pati Lietuva neišgalėjo išlaikyti savo diplomatinės misijos JAV ir tuo rūpinosi Amerikos lietuviai – rėmė veiklas, ateidavo savanoriauti“, – prisimena D. Vaičiulaitytė-Nourse.
1994 m. mirus S. Lozoraičiui buvo pradėta galvoti, kaip įamžinti jo atmintį. Anot D. Vaičiulaitytės-Nourse, kartu su diplomato žmona Daniela buvo nutarta padėtiVDU pradėti naują magistro programą „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“, kuri sulaukė didelio susidomėjimo ir vis dar yra viena populiariausių programų VDU. Taip pat buvo įkurta vardinė Stasio Lozoraičio stipendija, studentams. Programą ir stipendiją rėmė JAV įkurta nepelno siekianti organizacija Lietuvių Fondas.
2010 m., mirus Danielai D‘Ercole Lozoraitis, D. Vaičiulaitytė-Nourse įsteigė antrąją Lietuvių Fondo vardinę Lozoraičių stipendiją, kurios dėka programos magistrantai gali atlikti stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje.
Perims veiklą
Rašytojo A. Vaičiulaičio ir Joanos Abramikaitės-Vaičiulaitienės šeimoje augusios trys dukros lietuviškai kalba nuo gimimo, lietuvių kalbos išmokė ir savo vaikus. Moterys viliasi, kad šie perims ir visus jų plėtojamus projektus.
„Mūsų vaikai šiuo metu užsiėmę savo šeimomis ir profesijomis, tačiau žino, kad laikui atėjus perims šias pareigas. Ne tik veiklą VDU, bet ir tėvelio kūrybos bei atminties projektus. Mes juos paruošime, ir su laiku matysite kitus veidus ir galėsite jų paklaust“, – šypsosi D. Vaičiulaitytė-Nourse. – „Mūsų šeimos moto „tikėk“, tai mes to ir tikimės.“
Anot moters, kai kurie jau dabar prisideda, kai kuriems skiria mažiau dėmesio, bet tai yra jų įsipareigojimas šeimai. Joana Vaičiulaitienė savo dukroms paliko planą, kaip turi būti išsaugota jų tėčio, rašytojo A. Vaičiulaičio kūrybinė atmintis, tad tokį planą jos planuoja palikti ir savo vaikams.
Kol kas trys sesės dar planuoja kas antrus metus vasarą atvykti į Lietuvą ir per daugiau nei savaitę įgyvendinti visus užsibrėžtus darbus. O vizito pabaigoje tradiciškai apsilankyti A. Vaičiulaičio sodyboje Vilkaviškyje, ir su giminėmis pasėdėti prie Joninių laužo.