Dviejų vaikų tėtis Arvydas Dimša, ko gero, net negalėjo ir nujausti, kad vystymosi raidos sutrikimą turinčio sūnaus gyvenimą pradės keisti muzika. Būdamas vos kelerių metų, vaikas isteriškai klykdavo pamatęs vabzdį, ilgai nepradėjo kalbėti, bijodavo nepažįstamų žmonių, galėdavo pradingti prekybos centre. Berniukui buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas – Aspergerio sindromas. Visgi Adomo tėvai nenuleido rankų ir ieškojo pagalbos, kaip padėti sūnui paspartinti vystymosi raidą.
Muzikos kelias
Arvydas įsitikinęs, kad vaiko ugdymo procesas yra labai svarbus ankstyvajame laikotarpyje: kaip jį išugdysi iki septynerių metų, tai ir bus vaiko gyvenimo pagrindas. Todėl tėvai išbandė ne vieną būrelį, terapiją, kol pastebėjo, kad jų sūnui patinka muzika. Adomas mielai dainuodavo pats sau vienas ir kas svarbiausia, labai lengvai įsimindavo ir melodiją, ir dainos žodžius. Atsidūręs socialinės raidos ir reabilitacijos centre „Avevitus”, ketverių metų vaikas pradėjo kalbėti. Šiame centre prasidėjo ir iki šiol tebesitęsianti draugystė su muzika. Pedagogai atkreipė dėmesį į vaiko išskirtinį muzikinį talentą – būdamas vos penkerių metų jis galėjo paskambinti Šopeno ar Mocarto kūrinius.
Šiandien berniukui jau 14 metų, jis guvus paauglys, drąsiai pasakojantis apie savo pomėgius, svajones ir netgi ateities planus. Adomas mokosi groti pianinu, bet jam labiau patinka dainuoti – užtenka pasiklausyti muzikinio kūrinio 5-6 kartus ir jo jau nebepamirš – galės tiksliai atkartoti ir žodžius, ir melodiją. Jo tėtis Arvydas nežino, iš kur sūnus paveldėjo tokius ypatingus muzikinius gabumus, nes kiti šeimos nariai nors ir mėgsta dainuoti, bet su muzika nėra susiję, neskaito natų ir negroja jokiais muzikos instrumentais.
Nors Adomui dabar labiausiai patinka pop muzika ir hiphopas, jo solinio dainavimo mokytoja Eglė Šlimaitė pasakoja, jog stengiasi jaunuolį sudominti klasikine muzika, nes labai linkėtų Adomui pasirinkti operos solisto kelią. Mokytoja prisimena, kai prieš penkerius metus susipažino su berniuku, ji nepastebėjusi, jog vaikas būtų kažkoks kitoks nei kiti jos mokiniai, tačiau iš karto pajuto stiprią bendrystę muzikoje – jis išsiskyrė muzikalumu ir nuostabiu balsu.
Unikalūs gabumai užsienio kalboms
Adomas tvirtina visiškai nesukantis sau galvos dėl savo diagnozės ir nesijaučia kažkuo besiskiriantis nuo savo bendraamžių. Jis pripažįsta, kad neturi artimų draugų, bet daug bendrauja internetu su vaikais iš pačių įvairiausių šalių.
„Aš žinau savo viduje, kad esu autistiškas, bet tai nieko man nekeičia, nemanau, kad esu kitoks, gal aš tiesiog nesugalvoju, ką man pasakyti, ką kalbėti, kad susipažinčiau su naujais žmonėmis”, – sako Adomas. O bendravimui internetu su kitataučiais jam labai padeda užsienio kalbų mokymasis. Tėvai pastebėjo ir dar vieną Adomo talentą – jam lengva mokytis kalbų. Įvairių programėlių pagalba, jis jau susipažinęs su kinų, japonų, portugalų, norvegų, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų ir švedų kalbų pagrindais.
Į berniuko sugebėjimą mokytis užsienio kalbų yra atkreipusi dėmesį ir muzikos mokytoja Eglė, tik ji nuolat paragina Adomą mažiau blaškytis, pradėjus mokytis vienos kalbos, būti kantriam ir geriau bei giliau išmokti kelias kalbas, o ne bandyti mokytis tiek daug.
Ateities planai
Adomo tėtis Arvydas džiaugiasi, kad sūnus auga ir smarkiai tobulėja, jau pritampa prie savo bendraamžių, o tai yra didžiulis pasiekimas. „Gal kam jo autizmas neatrodo labai žymus, bet mes žinome, kad jis išties keliantis iššūkių. Vaiko raidos centre mums tiesiai šviesiai pasakė, kad iš jo neišaugama ir teks sūnumi rūpintis visą gyvenimą, bet aš tikiu, kad Adomas užaugs ir galės pats savimi pasirūpinti. Dėl to ir stengiuosi, kad gyvenime jis augtų ir taptų pilnaverčiu”, – pasakoja Arvydas.
Tėčiui antrina ir Adomo muzikos mokytoja Eglė, kuri sako, jog berniukas turi visus duomenis tapti puikiu dainininku. Pats Adomas dar labai negalvoja apie savo ateitį, bet paklaustas, kuo norėtų būti užaugęs, sako, kad visai neblogai būtų tapti užsienio kalbų vertėju, svajoja uždirbti pinigų, būti linksmas ir aplankyti užsienio šalis.
Parengta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai” žurnale.