Ukmergės gatvėje Kaune esančiame kieme vyko pakuočių konteinerio „krata“, kurios metu gyventojai buvo supažindinti su neteisingo rūšiavimo pavyzdžiais bei mokomi tai daryti teisingai.
Remiantis naujausio licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ tyrimo duomenimis, 89 proc. Kauno apskrities gyventojų dažniausiai rūšiuoja atliekas, o 54 proc. tą daro reguliariai. Visgi, konteineriuose rasta nemaža dalis netinkamai išrūšiuotų atliekų.
Atliekų tyrėjai – „Žaliasis taškas“ ir „Kauno švara“ atstovai – pateikė „kratos“ rezultatus. Rasta plastikinių žaislų, nemažai maisto likučių, higienos reikmenų, tokių kaip skustuvai, dantų šepetėliai, netgi sauskelnių. Taip pat vienkartinių virtuvinių rankšluosčių bei kempinių, pakabų, įvairių daiktų dalių.
„Krata patvirtino dar šiais metais „Žaliojo taško“ atlikto tyrimo rezultatus – žmonių rūšiavimas gerėja, tačiau vis dar randama ir nemažai klaidų. Pavyzdžiui, pakuočių konteineryje rasti plastikiniai žaislai, higieninis popierius, statybinės atliekos bei higienos reikmenys. Be to, dar viena rūšiavimo klaida – viena į kitą sudėtos atliekos. Deja, tai apsunkina jų tvarkymo procesą. Jei ne šios pagrindinės klaidos, kauniečiai rūšiuotų puikiai“, – tvirtina organizacijos komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė.
Ji tęsia, jog Kaune rūšiuoti atliekas išties patogu: „Tikrai galime sakyti, kad konteinerių Kaune yra pakankamai, jie nėra perpildyti. Nuo rugsėjo 1 d. mieste taip pat turėtų atsirasti ir dar vienas – maisto atliekų –konteineris, kuris, tikimasi, padės sumažinti maisto ir jo likučių kiekį pakuočių atliekoms skirtuose konteineriuose.“
Surenkama daugiau pakuočių atliekų
Kaip teigia „Kauno švaros“ miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Paulius Kapitanovas, Kauno mieste atliekų rūšiavimo tendencijos pastaruoju metu gerėja. Tai patvirtina, kad vis daugiau gyventojų supranta rūšiavimo svarbą. Lyginant 2019 ir 2023 m., surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekis padidėjo nuo 10 iki 22 tūkst. tonų.
Kad atliekų tvarkymo procesas būtų sklandesnis, P. Kapitanovas pataria į rūšiavimo konteinerius metamas pakuotes sulankstyti ir suspausti, mesti be maisto likučių, kad nebūtų užterštas viso konteinerio turinys.
„Kai gyventojai teisingai atliekas išrūšiuoja namuose, tokiu būdu yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Įprastai, ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų. Tiems, kurie domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą“, – sako Pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo skyriaus vadovė Vaiga Jazdauskaitė.
Kodėl kauniečiai rūšiuoja?
Remiantis „Žaliojo taško“ tyrimo rezultatais, nuo 2023 m. atliekas rūšiuojančių žmonių dalis Lietuvoje padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet tai daro 91 proc. respondentų. Visiškai nerūšiuoja vos 2 proc. apklaustųjų.
Dažniausiai Kauno apskrities gyventojų įvardinami rūšiavimo motyvai – patogi infrastruktūra bei aplinkosauginiai tikslai ir nemokamas išrūšiuotų atliekų surinkimas. Jie sutampa ir su visos Lietuvos tendencijomis.
Kaip teigia A. Burbaitė, net 89 proc. apklaustųjų kauniečių teigė žinantys žino, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Visgi, konteinerių „krata“ patvirtino ir teorinio žinių patikrinimo rezultatus, kurie ne visai atitinka pačių gyventojų nuomonę.
Ji dalinasi, jog maždaug trečdalis į pakuočių konteinerius patenkančių atliekų neturėtų juose atsidurti: „Tarp dažniausiai pasitaikančių rūšiavimo klaidų – dantų šepetėliai, servetėlės, indai, sauskelnės, tekstilės gaminiai, įvairūs plastikiniai ir kitokie žaislai ar baldų detalės. Visų šių atliekų vieta – mišrių atliekų konteineryje. Bene visas jas radome ir „kratos“ metu.“
Taip pat, remiantis tyrimo rezultatais, daug neaiškumų Kauno apskrities gyventojams vis dar kelia „Tetra Pak“ pakuotės – nors jų vieta plastiko konteineryje, net 38 proc. atsakė, kad popieriaus, o dar 14 proc. – mišrių atliekų; konservuoto maisto skardinę teisingai išrūšiuotų vos 33 proc. Kauno apskrities respondentų. Metalinės, skardinės, medinės pakuotės yra metamos į geltonąjį konteinerį, kuris, nors vadinamas plastiko, yra pats universaliausias.
„Žaliojo taško“ atstovė pastebi, jog indų ploviklio ar buitinio purškiklio buteliuką (68 proc.), picos dėžę (67 proc.) ar stiklinį butelį nuo aliejaus (69 proc.) dauguma gyventojų išrūšiuotų teisingai.
„Į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius vis dar patenka atliekos, kurios nėra pakuotės, taigi, jų mesti į pakuočių atliekų konteinerius nederėtų. Tokios atliekos gali užteršti teisingai išrūšiuotų pakuočių turinį ir apsunkinti perdirbimo procesą“, – apibendrina A. Burbaitė.