Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino Respublikos Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Taip pat buvo patvirtinti ir kartu su Prezidento rinkimais vykusio referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo rezultatai.
Sekmadienį vykusio posėdžio metu VRK oficialiai konstatavo, kad Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikalingos balsų daugumos ir gegužės 26 d. (sekmadienį) bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.
Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavo 1 439 997 rinkėjai arba 59,95 proc. nuo bendro rinkėjų skaičiaus (2 401 807).
Lyginant su 2019 metais vykusiais Respublikos Prezidento rinkimais, šiemet aktyvumas rinkėjų aktyvumas yra 2,59 proc. didesnis. Tam įtakos turėjo kiek sumažėjęs bendras rinkėjų skaičius ir tai, kad šiemet balsuoti atvyko 13,3 tūkst. daugiau rinkėjų – maždaug tiek, kiek gyvena Zarasų rajone.
Daugiausiai rinkėjų balsų surinko Gitanas Nausėda, kurį palaikė 632 811 rinkėjai arba 43,95 proc. Už Ingridą Šimonytę balsavo 288 774 rinkėjai (20,05 proc.). Trečias pirmojo balsavimo metu liko Ignas Vėgėlė, surinkęs 177 863 arba 12,35 proc. rinkėjų balsų. Remigijui Žemaitaičiui palaikymą išreiškė 132 599 rinkėjai (9,21 proc.). 105 255 rinkėjų balsus (7,31 proc.) surinko Eduardas Vaitkus. Dainiui Žalimui savo balsus skyrė 51 417 rinkėjų (3,57 proc.). Už Andrių Mazuronį balsavo 19 905 rinkėjai (1,37 proc.). Giedrimą Jeglinską šiuose rinkimuose palaikė 19 766 arba 1,37 proc. Lietuvos piliečių.
Gegužės 26 d. vyksiančio pakartotinio balsavimo metu du daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė susitiks antrajame rinkimų ture.
Respublikos Prezidentu bus išrinktas tas kandidatas, kuris surinks daugiau rinkėjų palaikymo balsų.
VRK taip pat patvirtino ir kartu su Prezidento rinkimais vykusio referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo rezultatus. Konstatuota, kad referendume iš viso dalyvavo 1 429 382 rinkėjai arba 59,51 proc. nuo bendro rinkėjų skaičiaus (2 401 807).
Šis referendumas laikomas įvykusiu, nes jame balsavo daugiau kaip 50 procentų rinkėjų, tačiau jų balsų nepakako, kad referendume siūlyta Konstitucijos pakeitimo nuostata būtų priimta, nes šiai nuostatai pritarė 43,44 proc. rinkėjų.
Pakeisti Konstitucijos 12 straipsniui buvo reikalingas mažiausiai 50 proc. ir vieno balso rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių palaikymas.
VRK duomenimis, lyginant su 2019 metais, šių metų referendumo aktyvumas išaugo. Šiemet referendume dalyvavo 107 tūkst. rinkėjų daugiau, nei prieš penkerius metus – beveik tiek, kiek yra rinkėjų Panevėžio mieste ir Šiaulių rajone kartu sudėjus.
Dalis rinkėjų pasinaudojo teise atsisakyti imti referendumo biuletenį, dėl šios priežasties referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 10 615 rinkėjų mažiau nei Respublikos Prezidento rinkimuose.
Tik užsienyje balsavę Lietuvos Respublikos piliečiai aktyviau dalyvavo referendume nei rinkdami Prezidentą. Lietuvos diplomatinės atstovybės iš viso suskaičiavo gavę beveik 300 referendumo biuletenių daugiau nei Respublikos Prezidento rinkimų biuletenių.