Seimas pradėjo svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti pensijų kaupimo nutraukimo išimtinius atvejus.
Pasak M. Lingės, pagrindinis šių pakeitimų siekis yra įgyvendinti šių metų kovo 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimą ir leisti dėl svarbių priežasčių nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtinais atvejais, kartu nepažeidžiant viešo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo viešą konsultaciją, kurioje dalyvavo virš 3 tūkst. žmonių, ir 93 proc. apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad pagrindinėmis priežastimis nutraukti pensijų kaupimą turėtų būti sunkios ligos, sunkios būklės bei sunki negalia”, − Seimo posėdyje kalbėjo M. Lingė.
Pagal teikiamus pakeitimus, pensijų kaupimas baigtis ir visą sukauptą pensijų turtą atsiimti iš karto būtų sudaryta galimybė, kai dalyvis turi siuntimą gauti stacionarią, ambulatorinę ar dienos centro paliatyviąją pagalbą, serga sunkia liga, įtraukta į sunkių ligų sąrašą, taip pat jei dalyviui yra nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad vaiko sunkios ligos atveju būtų galimybė baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams.
Kitais teikiamais pakeitimais taip pat ketinama nustatyti pensijų kaupimo dalyviams palankesnes sąlygas, susijusias su įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmu. Pagal naujas nuostatas, būtų atsisakyta įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus iki asmeniui sukaks 40 metų, t. y., numatoma, kad pilnamečiai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys į pensijų kaupimą būtų įtraukiami vieną kartą, o jei atsisako dalyvauti, įtraukimas būtų pakartojamas dar vieną kartą po trejų metų. Atsisakiusiųjų dalyvauti pensijų kaupime įtraukimas būtų kartojamas ne iki asmenims sukanka 40 metų, kaip yra dabar pagal galiojančias įstatymo nuostatas, o tik vieną kartą po atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.
Šiuo metu pensijų kaupimo dalyvis turi galimybę ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą. Pataisomis numatoma sudaryti šia galimybe pasinaudoti ilgesnį terminą ir dažniau. Pagal siūlomas nuostatas, būtų sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesius kas 10 metų.
Be to, asmenims, nespėjusiems iki liepos 1 d. atsisakyti būti pensijų kaupimo dalyviais, būtų sudaryta galimybė iki tų pačių metų spalio 31 d. pateikti VSDF administravimo įstaigai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime ir prašymą susigrąžinti pensijų įmokas.
M. Lingė taip pat pristatė pasiūlymą dvigubai padidinti vienkartinės išmokos ribą ir atsisakyti privalomų periodinių išmokų. Pataisomis būtų sudaroma galimybė atsiimti vienkartine išmoka sukauptas lėšas tada, kai sukauptas turtas viršija vienkartinės išmokos ribą (vietoj 5 000 eurų nustatant 10 000 eurų ribą), bet nesiekia anuiteto ribos (virš 10 000 eurų). Pasak parlamentaro, šis dydis yra indeksuojamas ir šiuo metu tai sudarytų nuo 5 403 iki 10 807 eurų. „Nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. pab. sutartis dėl periodinės išmokos su pensijų kaupimo bendrovėmis yra sudarę beveik 8,2 tūkst. asmenų. Taigi teoriškai tiek asmenų galėtų paliesti siūlomi pakeitimai ir jie galėtų kreiptis dėl likusios sumos išmokėjimo vienkartine išmoka”, − tvirtino politikas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2023 m. pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. asmenų, iš jų aktyvių dalyvių, t. y. pervedančių įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, buvo apie 766 tūkst.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-4157) balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 7 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 7 d.