Sėkmingas darbo ir šeimos derinimas vis dar yra svarbus klausimas darbuotojams. Nors kalbama, jog darbas ir šeima dažniausiai trukdo vienas kitam, tačiau tyrimai vis dažniau atskleidžia, jog buvimas tiek darbuotoju, tiek šeimos nariu gali būti itin vertingas darbuotojui, o rodos net itin skirtingos gyvenimo sritys – praturtinti viena kitą.
Gausūs užsienyje atlikti tyrimai atskleidžia, jog darbuotojai, kurie patiria didesnį darbo ir šeimos vaidmenų praturtinimą, yra labiau pasitenkinę gyvenimu ir šeimyniniu gyvenimu, pasižymi geresne psichologine ir fizine sveikata, o taip pat yra labiau įsitraukę į darbą. Kitaip tariant pastebima, jog darbuotojai, kurie sugeba patirti pozityvią darbo ir šeimos sąveiką, pavyzdžiui, kuomet darbe įgyti įgūdžiai yra panaudojami šeimos reikalams tvarkyti, patiria daugiau pozityvių pasekmių tiek asmeniniame gyvenime, tiek šeimoje ir darbe.
Tuo tarpu, įmonės deda daug pastangų, jog darbuotojai labiau įsitrauktų į darbą, kadangi didesnis darbuotojų įsitraukimas į darbą yra susijęs su didesniu darbuotojų produktyvumu, įsipareigojimu organizacijai, retesniu ketinimu palikti darbo vietą. Iš esmės, keliama prielaida, jog įmonės investicijos į darbuotoją atsipirks ir atneš daugiau naudos organizacijai. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jog darbuotojai nėra izoliuoti ir įvairūs įvykiai organizacijoje taip pat gali turėti įtakos darbuotojų asmeniniam gyvenimui. Tyrimai atskleidžia, jog didesnis darbuotojų įsitraukimas į darbą taip pat yra susijęs su didesne darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų praturtinimu. Tad ar įsitraukimas į darbą prognozuoja didesnę pozityvią darbą šeimos sąveiką? O gal atvirkščiai?
Darbo ir šeimos karuselė
Žvelgiant iš teorinės perspektyvos, žmonės turi natūralų poreikį įgyti daugiau jiems svarbių resursų. Tuo pačiu, žmonės yra motyvuoti įgytus resursus perkelti į kitą gyveni sritį, nes tai padeda įgyti kitų resursų. Labiau į darbą įsitraukę darbuotojai įgyja daugiau pozityvių emocijų ar kitų psichologinių ar materialinių resursų, kurie gali būti panaudojami šeimoje ir taip patirti darbo ir šeimos sąveiką, o šios pozityvios sąveikos patyrimas paskatinti dar labiau įsitraukti į darbą.
Kartu su docente dr. Aurelija Stelmokiene (VDU Psichologijos katedra) susumavę daugiau nei 18 tūkst. darbuotojų iš skirtingų Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių rezultatus, gavome, jog kuo darbuotojai yra labiau linkę įsitraukti į savo darbą, tuo labiau jie patiria pozityvią darbo ir šeimos sąveiką, kuri reiškia, jog buvimas darbuotoju kažkuria prasme padeda darbuotojui būti geresniu šeimos nariu (-e).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog dalis analizuotų tyrimų iš esmės atskleidžia, jog ryšys tarp įsitraukimo į darbo ir darbo ir šeimos vaidmenų praturtinimo yra dvikryptis. Kitaip tariant, tiek didesnis įsitraukimas leidžia prognozuoti didesnį darbuotojų darbo ir šeimos suderinimą, tiek didesnis pozityvus darbuotojų darbo ir šeimos suderinimas leidžia prognozuoti didesnį darbuotojų įsitraukimą į darbą. Todėl investavimas į didesnį darbuotojų įsitraukimą gali turėti pozityvios reikšmės ir darbuotojų šeimyniniam gyvenimui. O taip pat, investavimas į darbuotojų šeimyninį gyvenimą, gali duoti teigiamos naudos darbuotojų įsitraukimui į darbą.
Pozityvumas ir pozityvi patirtis
Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog ryšys tarp įsitraukimo į darbą ir darbo ir šeimos vaidmenų praturtinimo yra ne tik tiesioginis. Dalis analizuotų tyrimų atskleidė, jog suvokiama parama darbe, žemas darbuotojų nerimas ir pyktis yra reikšmingi veiksniai šiam ryšiui. Tačiau labiausiai išsiskiria pozityvios darbuotojų emocijos ir pozityvus reflektavimas apie darbą, kaip svarbi jungiamoji grandis tarp darbuotojų įsitraukimo į darbą ir darbo ir šeimos vaidmenų praturtinimo.
Tiek darbuotojų įsitraukimas į darbą, tiek darbo ir šeimos vaidmenų praturtinimas yra susiję su asmenų patiriamomis pozityviomis emocijomis. Didesnis darbuotojų įsitraukimas į darbą skatina pozityvią darbuotojų patirtį, teigiamą požiūrį į darbą, kuris savo ruožtu gali padėti darbuotojui sukurti reikšmingą psichologinės energijos rezervą dorojantis su veiklomis namuose. Iš kitos pusės, darbuotojai patyrę pozityvią darbo ir šeimos sąveiką, kuri galėjo būti nulemta darbo aplinkybių, pavyzdžiui, vadovo (-ės) pasiūlyto laisvo pusdienio šeimos nario priežiūrai, gali padėti sukurti pozityvesnį požiūrį į darbą, kuris gali peraugti į didesnį įsitraukimą į darbą.
Iš esmės tyrimo rezultatai leidžia kelti prielaidą, jog darbuotojų sėkmingam funkcionavimui darbe ir šeimoje yra reikalingas pozityvus emocinis patyrimas darbe. Kuo darbuotojai patiria daugiau pozityvių emocijų ir pozityviai reflektuoja apie savo darbą, tuo didesnis šansas atsirasti tiek įsitraukimui į darbą, tiek pozityviai darbo ir šeimos sąveikai bei šių reiškinių ryšiui.
Įmonėms, besirūpinančioms savo darbuotojų gerove yra rekomenduojama sistemingai investuoti į priemones skirtas tiek didinti darbuotojų įsitraukimą į darbą, tiek ir į darbo ir šeimos derinimą, kadangi pastarasis gali prognozuoti ir didesnį darbuotojų įsitraukimą. Todėl verta nepamiršti, jog investicijos į darbuotoją gali būti ir platesnės, orientuotos į jos asmeninį gyvenimą ar šeimą, o ne tik darbinę sritį.
Pilnas T. Vadvilavičiaus ir A. Stelmokienės mokslinis straipsnis „The Relationship Between Work Engagement and Work-Family Enrichment: A Systematic Review and Meta-Analysis“ yra nemokamai prieinamas čia: https://hrcak.srce.hr/319360
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius