Kauno „Žalgirio“ arenos baseine prasidėjo 32-asis AIDA laisvojo nardymo pasaulio čempionatas. Birželio 24 ir 25 dienomis atletai iš 37 šalių startavo dviejų baseino rungčių varžybose – DYNB (nėrimas su dinaminiais plaukmenimis) ir DNF (nėrimas be plaukmenų), kai matuojama, kiek metrų po vandeniu panėrus nuplaukiama į tolį.
Nėrimo su plaukmenimis disciplinoje – Lietuvos rekordai
Nėrimas su dinaminiais plaukmenimis – tai disciplina, kurioje neriama po vandeniu, naudojantis plaukmenimis ir sulaikant kvėpavimą kuo ilgesnį atstumą. Tai naujausia laisvojo nardymo disciplina, įtraukta į AIDA sąrašą 2018 m. Dabartinis moterų AIDA pasaulio rekordas priklauso lenkei Magdalenai Solich Talandai – tai 243 m. Vyrų AIDA pasaulio rekordas priklauso lenkui Mateuszui Malinai – tai 290 m.
Birželio 24 d. Kaune šioje disciplinoje startavo 114 sportininkų. Iš viso buvo pagerinti 13 moterų ir 9 vyrų nacionaliniai rekordai, taip pat – Šiaurės Amerikos žemyno rekordai. Iškovoti pirmieji Kubos ir Šiaurės Amerikos atletų aukso medaliai, o Pietų Korėjai atiteko pirmasis medalis apskritai. 16 atletų išvydo raudoną teisėjų kortelę – buvo diskvalifikuoti.
Tarp moterų pirmadienį geriausiai pasirodė lenkė Julia Kozerska, nunėrusi 225 m, sidabro ir bronzos medaliai padalinti atitinkamai 217 ir 216 m įveikusioms Jiyeon Kim (Pietų Korėja) ir Katerynai Sadurskai (Ukraina). Šioje rungtyje startavusi Jelena Solovjova, nunėrusi 165 m, užėmė 22 vietą ir tapo naująja Lietuvos rekordininke.
Stipriausias tarp vyrų šioje rungtyje pasirodė Rolando Salgado (Kuba), nunėręs 255 m ir pagerinęs AIDA Šiaurės Amerikos rekordą. Antroji vieta atiteko 250 m nunėrusiam lenkui Karol Karcz, trečioji – 232 m nunėrusiam Clement Lesaffre, kuris pagerino Prancūzijos nacionalinį rekordą. Lietuvos atstovas Aleksandr Tetervov įveikė 197 m ir pagerino mūsų šalies rekordą.
Lietuvė – šešta
Birželio 25 d. Kauno „Žalgirio“ arenos baseine atletai iš viso pasaulio startavo DNF rungtyje. Tarp moterų ir vėl nepralenkiama buvo J. Kozerska (Lenkija), nunėrusi 202 m. Antrąją vietą užėmusi Zsófia Törőcsikn (Vengrija) nuo čempionės atsiliko net 22 metrais – ji nunėrė 180 m, o ukrainietė K. Sadurska su 177 m antrą dieną iš eilės liko trečia.
„Būtų dar koks metriukas į priekį, būtų naujas Lietuvos rekordas“, – juokėsi 6-ąją vietą pasaulyje šioje rungtyje užėmusi Evelina Navašinskaitė, savo minimą geriausią rezultatą Lietuvoje nėrime be plaukmenų baseine – 161 m – pasiekusi ir prieš mėnesį.
Antradienio varžybose užėmusi 35-ąją vietą Lietuvos atletė Jelena Solovjova šiuo nėrimu pasiekė savo asmeninį rekordą (PB) – tai 110 m. „Pirmosios dienos jaudulys šiek tiek prasisklaidė, buvo išties lengviau. Bandžiau tiesiog mėgautis savo nėrimu, na, ir kai jau išnėriau ,tiesiog galvojau apie protokolą ir apie šypseną, juk reikia šypsotis, kai baigi savo nėrimą, to mane išmokė treneriai“, – komentavo sportininkė, dabar jau besiruošianti startui statikos disciplinoje.
Lenkijos ir Vengrijos vėliavos plevėsuos ir skelbiant geriausius vyrų DNF disciplinos rezultatus. Karol Karcz nunėrė 197 m, vengras Andras Sopronyi – 183 m. Klaus Kasten (vokietija) nunertų 175 m pakako trečiai vietai.
Birželio 26 d. atletai praleis treniruodamiesi, o birželio 27 d. 32-asis AIDA laisvojo nardymo pasaulio čempionatas bus tęsiamas STA (statinė apnėja) disciplinoje, kuomet sportininkas sulaiko kvėpavimą panardinęs veidą (kvėpavimo takus) į vandenį ir visiškai nejudėdamas, plūduriuodamas ar stovėdamas vandenyje. Tai vienintelė disciplina laisvajame nardyme matuojama pagal išbūtą laiką nekvėpuojant, o ne nuplauktais metrais.
Penktadienį, birželio 28 d. – paskutinė čempionato diena, skirta DYN (nėrimas į tolį su monoplaukmeniu) disciplinai.
Kauno „Žalgirio“ arenos baseine vykstančias planetos pirmenybes gali nemokamai stebėti visi norintys. Specialius reportažus iš AIDA laisvojo nardymo pasaulio čempionato transliuoja televizija LRT PLIUS.
Čempionatą organizuojanti AIDA (Tarptautinė apnėjos vystymo asociacija) yra 1992 m. įkurta tarptautinė laisvojo nardymo federacija, įsikūrusi Šveicarijoje. AIDA rūpinasi laisvojo nardymo vystymu tiek profesionaliame lygmenyje, tiek per švietimą, ir vienija daugiau kaip 50 šalių.
