Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis, su šia liga gyvena apie 1,28 mlrd. 30–79 metų žmonių visame pasaulyje. Dar labiau neramina tai, kad apie 46 proc. jų net nežino, jog serga. Būtent todėl hipertenzija dar vadinama tyliąja žudike – ji ilgą laiką nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais ir tyliai žaloja organizmą. Apie klaidingus įsitikinimus ir tiesas, susijusias su šia liga, pasakoja Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė.
- Aukštas kraujospūdis nėra didelė problema.
Netiesa. Pasak gydytojos kardiologės, tai – rimta ir dažnai nuvertinama liga. Ilgalaikė hipertenzija sukelia organų-taikinių pažeidimus ir galiausiai lemia širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų kraujotakos bei inkstų ligas. Visos šios ligos yra lėtinės ir susijusios su didelėmis gydymo išlaidomis.
„Padidėjęs kraujospūdis neigiamai veikia širdį, smegenis, inkstus, akis ir kraujagysles. Sergant hipertenzija, šiuose organuose įvyksta struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, lemiantys vainikinių arterijų ligą, insultą, miokardo infarktą, periferinių arterijų ligą, inkstų funkcijos nepakankamumą, akių pažeidimą, silpnaprotystę (demenciją), širdies nepakankamumą, ritmo sutrikimus (prieširdžių virpėjimą), erekcijos silpnėjimą, aortos išsiplėtimą”, – teigia prof. S. Glaveckaitė ir priduria, kad dar 2002 m. mokslininkų grupė nustatė, jog kiekvienam 20 mmHg sistolinio kraujospūdžio (viršutinio skaičiaus) arba 10 mmHg diastolinio kraujospūdžio (apatinio skaičiaus) padidėjimui mirties nuo vainikinių širdies arterijų ligos ar insulto rizika padvigubėja.
- Norint sumažinti kraujospūdį, pakanka sumažinti suvartojamos druskos kiekį.
Netiesa. Nors sumažinus valgomosios druskos vartojimą galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką, to dažniausiai nepakanka, kad visiškai išgydytume ligą.
„Manoma, kad druskos mažinimo nauda širdies sveikatai daugiausia pasireiškia per kraujospūdžio mažinimą. Tyrimai rodo, kad, sumažinus druskos vartojimą 2,5 g per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų įvykių skaičius gali sumažėti net 20 proc. Moterys paprastai yra jautresnės druskos poveikiui nei vyrai, todėl joms druskos ribojimas sumažina kraujo spaudimą labiau. Nors teigiama mažai druskos turinčios dietos įtaka kraujo spaudimui įrodyta, daugumai pacientų vien tik ją riboti, siekiant koreguoti kraujo spaudimą, nepakanka. Tenka griebtis kitų sveikos gyvensenos priemonių bei medikamentų”, – sako prof. S. Glaveckaitė.
Specialistė rekomenduoja riboti bendrą suvartojamą druskos kiekį maiste iki maždaug 5 g per dieną ar netgi mažiau (tai atitinka maždaug vieną arbatinį šaukštelį per dieną).
- Perdirbto maisto vartojimas didina kraujospūdį.
Tiesa. Anot LŠA prezidentės, būtent perdirbtas maistas yra didžiausias druskos, kuri didina kraujo spaudimą, šaltinis kasdienėje mityboje: „Moksliniai tyrimai rodo, kad itin perdirbtų maisto produktų vartojimas prisideda prie hipertenzijos išsivystymo. Perdirbtas maistas yra stipriai apdorotas, dažnai pigus ir skoniu viliojantis maistas, kuriame gausu pridėtinio cukraus, druskos ir nesveikų riebalų. Tokių produktų rekomenduojama vengti tiek sergantiems hipertenzija, tiek sveikiems žmonėms.”
- Pakanka vartoti vaistus, kad kraujospūdis būtų sukontroliuotas.
Iš dalies tiesa. Aukštas kraujospūdis – viena dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamų būklių, kuri neretai „keliauja” kartu su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Pasak profesorės, sergantiesiems hipertenzija dažnai pasireiškia kompleksinė rizika – ne tik aukštas kraujo spaudimas, bet ir cholesterolio padidėjimas bei išaugusi aterosklerozės rizika. Todėl gydymas dažnai apima daugiau nei vieną priemonę: skiriami tiek kraujospūdį mažinantys vaistai, tiek blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinantys vaistai – statinai. Taip dar efektyviau mažinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Paprastai daug geresnis poveikis pasiekiamas derinant vaistus su gyvensenos pokyčiais – tiek mažinant kraujo spaudimą, tiek apsisaugant nuo tokių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų kaip miokardo infarktas, insultas, periferinių arterijų liga ar prieširdžių virpėjimas. Viduržemio jūros dieta, normalus kūno svoris ir reguliarus fizinis aktyvumas – tai trys pagrindiniai veiksniai, mažinantys šių ligų riziką tiek sveikiems, tiek jau sergantiems hipertenzija. Vaistai šių svarbių gyvensenos komponentų nepakeičia, tik papildo”, – priduria ji.
Specialistė taip pat primena, kad vaistų vartojimas yra ilgalaikis įsipareigojimas – juos reikia vartoti reguliariai ir visą gyvenimą: „Pacientai vis dar tikisi nuo tokios lėtinės ligos kaip hipertenzija pasveikti per savaitę ar mėnesį. Deja, tai ilgalaikė užduotis. Juk dažydami žilus plaukus ar taisydami nuolatinius dantis nesitikime, kad po savaitės ar mėnesio jau turėsime juos tokius, pavyzdžiui, kaip baigdami mokyklą.”
- Riziką susirgti hipertenzija turi tik tie žmonės, kurių šeimoje buvo šios ligos atvejų.
Netiesa. Arterine hipertenzija galima susirgti nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, sako prof. S. Glaveckaitė. Kraujo spaudimo padidėjimą lemia skirtingų veiksnių – aplinkos, socioekonominių, psichologinių, elgsenos ir genetinių – tarpusavio sąveika.
„Hipertenzijos paveldimumas siekia 30–50 proc., bet didelę įtaką turi ir tokie dalykai kaip biologinė lytis, genetiniai pokyčiai, epigenetiniai veiksniai (mityba, gyvenimo būdas, emocinė būsena, aplinkos tarša) ar net vaisiaus periodo laikotarpis”, – aiškina kardiologė.
- Jeigu kūno masės indeksas (KMI) yra normalus, dėl kraujospūdžio nerimauti nereikia.
Netiesa. Pasak specialistės, hipertenzija gali išsivystyti bet kam – nepriklausomai nuo lyties, rasės ar KMI, tačiau pilvinis nutukimas, kuris yra dažnas reiškinys Lietuvoje, ypač susijęs su padidėjusia hipertenzijos rizika.
„Tyrimai rodo, kad vidutinis 5 kg svorio sumažėjimas yra susijęs su vidutiniu sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu 4,4 mmHg ir diastolinio – 3,6 mmHg. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad, esant III laipsnio nutukimui (kai KMI > 40,0), vidutinis 13 proc. svorio sumažėjimas yra susijęs su 22 proc. mažesne hipertenzijos rizika. Net ir vidutinis svorio sumažinimas – 5–10 proc. nuo pradinio kūno svorio – gali pagerinti ne tik kraujospūdį, bet ir gliukozės bei lipidų apykaitą, taip pat sumažinti priešlaikinės mirties riziką. Taigi išlaikyti normalų KMI yra ne ką mažiau svarbu, nei riboti druskos kiekį, siekiant normalių kraujo spaudimo rodiklių”, – atkreipia dėmesį ji.