Lietuvoje Kembridžo akreditacijai ruošiasi darželis-pradinė mokykla „Baltic international school“, kurioje net 50 proc. mokomųjų dalykų, tokių kaip gamtos mokslai, matematika, anglų kalba, bus vykdoma pagal Kembridžo programą. Taip pat vykdomos šachmatų, jogos, robotikos pamokos. Paklausta kaip organizuojamas ugdymas, darželio-mokyklos direktorė dr. Irma Liubertienė atsako, kad didelis dėmesys skiriamas moksleivių emocinio raštingumo ugdymui, apjungiant Kembridžo programas su Lietuvos ugdymo programomis ir Australijos pozityvaus ugdymo (ang. positive education) metodikomis.
„Iki šiol valstybinėse mokyklose švietimo programos buvo sudarytos, taip, kad 90 proc. mokinių laiko būtų ugdomi jų akademiniai įgūdžiai, o 10 proc. skiriama socialiniams ir emociniams įgūdžiams. Situacija keičiasi – nestabilumas geopolitikoje, ekonominiai sukrėtimai, imigracija, paauglių emociniai sunkumai, patyčios, pokyčiai darbo rinkoje – aplinka diktuoja asmenybės ugdymo poreikį, todėl jau dabar pavyzdinėmis pasaulyje laikomos ugdymo programos bent 50 proc. laiko skiria socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui tokia pačia svarba, kaip ir akademiniams gebėjimams. Mes šia linkme keliavome nuo „Baltic international school“ įkūrimo, 2017 metais“, – pasakoja dr. Irma Liubartienė.
Tyrimai patvirtina paradoksą, kad save ir aplinką gerbiantis, pasižymintis aukštu emociniu intelektu, gebantis spręsti sunkumus, pasitikintis savimi ir saugumą jaučiantis mokinys pasiekia aukštesnius akademinius rezultatus. Vėliau emocinis intelektas, atsparumas stresui lemia ir karjeros kilimo perspektyvas. Žinoma tai kelia iššūkių mokytojams ir mokykloms. Juk moksleiviams užduoti spręsti pratybų sąsiuvinį yra lengviau, nei sukurti (ne bet kokį, o ugdomąjį) žaidimą ir įtraukti moksleivius į aktyvias veiklas. Pasirinkus pastarąjį kelią, tik prasideda holistinis požiūris į auklėtinių ugdymą nuo pat darželio.
Pozityvumas = sąmoningumas
Pasak Dr. Irmos Liubertienės, visuomenėje vis dar per mažai dėmesio skiriama sąmoningumo emocijų srityje ugdymui, o pozityvioji edukacija painiojama su „toksiniu pozityvumu“.
„Tyrimai patvirtina, kad kito žmogaus emocijas galime fiziškai pajusti net 5 metrų atstumu nuo žmogaus. Jaučiant intensyvias nemalonias emocijas, tokias, kaip baimė, pyktis, liūdesys, mokymosi gebėjimai ir motyvacija sumažėja, o kartais apskritai tampa neįmanoma mokytis, todėl svarbu tiek moksleiviui, tiek mokytojui gebėti įvardinti kaip šiandien jautiesi. Pozityvioji lyderystė ir ugdymas nėra apie apsimetimą ir dirbtinos šypsenos išspaudimą, net kai jautiesi blogai. Ne, anaiptol. Iš Australijos atėjusios metodikos šalininkai pozityvumo sąvoka įvardija sąmoningumą. Žmogus, kuris jaučiasi saugus, žino, kad jį priims aplinka su bet kokiomis emocijomis, ir gali jas atpažinti, konstruktyviai išjausti, yra emociškai atsparesnis. Tai teigiamai veikia ir jo mokymosi rezultatus“, – tyrimų rezultatais dalinasi dr. I. Liubertienė.
„Baltic international school“ moksleivių tvarkaraštyje yra įtrauktos socialinio ir emocinio ugdymo pamokos, kurių metu moksleiviai ir darželio auklėtiniai ugdo emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Pasibaigus pamokoms, dėmesys emocijoms nepasibaigia – pozityvaus ugdymo metodika remiamasi visos dienos ugdymo programoje, svarbi mokyklos emocinė aplinka, kurią kuria tiek vaikai ir mokytojai, tiek mokyklos administracija ir tėvai.
Kiekvieną dieną po mažą žingsnelį
Saugioje aplinkoje moksleivis jaučiasi atsakingesnis už savo pasiekimus, labiau motyvuotas ir noriai įsitraukia į darželio-mokyklos veiklas. Motyvacijai išlaikyti ilguoju laikotarpiu reikia ir kitų komponentų.
„Svarbiausia nuoseklumas ir mokymosi motyvacija. Motyvacija dingsta kai moksleiviui yra per sunku arba per lengva mokytis. „Baltic international school“ klasėse ar darželio grupėse yra po 10 moksleivių, todėl mokytojas gali individualiai parengti krūvį – gabiems moksleiviams paskiriant papildomų užduočių, o moksleiviui, kurio super galia yra kitoje disciplinoje, sukuriant daugiau mažų laiptelių tikslui pasiekti. Kaip metodiškai tai padaryti? – Kembridžo programa skiria dėmesį ir galimybes mokytojams tobulėti šioje srityje“, – nurodo mokyklos-darželio direktorė ir steigėja.
Skirtingoms disciplinoms, skirtingi metodai
Pašnekovė pasakoja, kad sudarant „Baltic international school“ ugdymo programą, buvo analizuojama kuo skiriasi Kembridžo programos nuo nacionalinės ir atrinktos bei pritaikytos padedančios pasiekti geresnių rezultatų.
„Mes pasirinkome gamtos mokslus mokyti pagal Kembridžo programą dėl to, kad ji paremta eksperimentiniu metodu. Klasėje darome eksperimentus ir tai leidžia net ir sustiprintą lygį žinių perteikti žaismingai, o auklėtiniams lengvai įsiminti informaciją bei vėliau žinias pritaikyti. Dėl tos pačios priežasties pasirinkome ir matematiką, anglų kalbą bei literatūrą mokyti pagal Kembridžo programą. Patys integravome pamokas, kurių trūko abiejose programose, tarkim, jogą, robotiką ir šachmatus. Joga labai patinka moksleiviams, nes padeda pažinti emocijas ir išlaikyti balansą. Robotikoje kūrybiškai ugdomi informacinių technologijų gebėjimai, o šachmatų užsiėmuose – loginis mąstymas, gebėjimas strateguoti, kritiškai mąstyti. Iš viso siūloma 11 dalykų, dalis jų dėstoma anglų, dalis lietuvių kalbomis, remiamės mokslu – tyrimai patvirtina, kad mokantis skirtingomis kalbomis nuo ankstyvos vaikystės, ne tik greičiau išmokstamos užsienio kalbos, tačiau lavėja ir gimtosios kalbos žodynas bei atsiveria įvairesni mąstymo būdai“, – sako dr. I. Liubertienė.
„Baltic international school“ šiuo metu auklėtinius priima į klases Palangoje ir mokyklos filiale Tenerifėje. Galimos moksleivių apsikeitimo, trumpalaikio ugdymo programos tarp mokyklų.