Sekmadienio vakarą paaiškėjo jubiliejinio, 20-ojo, dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ nugalėtojai. Keturiose konkursinėse programose geriausiais buvo išrinkti filmai „Galit vogt šį reportažą!“, „Imago“, „Meškos problema“ ir „Amazomanija“, o pirmąkart rengtame studentų darbų konkurse apdovanotas trumpametražis filmas „Amorfofalas“. Nugalėtojus ir kitus filmus dar galima išvysti kine ir internete iki spalio 25-osios, o festivaliui pasibaigus paaiškės, kas pelnė žiūroviškiausio filmo prizą.
Labiausiai paveikę filmai
„Nepatogaus kino“ Poveikio konkursinės programos žiuri geriausia išrinko režisierių Carl Deal ir Tia Lessin dokumentiką „Galit vogt šį reportažą!“, pasakojančią apie nepriklausomos žurnalistės Amy Goodman veiklą. „Šis filmas išryškina esminį nepriklausomos žurnalistikos vaidmenį laikotarpiu, kai žiniasklaidos laisvė Jungtinėse Valstijose patiria vis didesnį politinį ir verslo spaudimą. A. Goodman savo veikla meta iššūkį vyraujantiems naratyvams ir atkreipia visuomenės dėmesį į tuos, kurie pernelyg dažnai lieka nuošalyje“, – skelbdama nugalėtoją pabrėžė žiuri.
Specialiojo paminėjimo prizas buvo skirtas režisieriaus Nathan Grossman filmui „Amazomanija“, kuris po 30-ies metų naujomis akimis žvelgia į vaizdo medžiagą iš kadaise Amazonės džiunglių gentį lankiusios ekspedicijos. „Tai – filmas, kuris ilgai lieka atmintyje, o jo keliami klausimai – mūsų mintyse“, – sakė Poveikio konkursinės programos žiuri, kurią šiemet sudarė „Watch Docs“ kino festivalio vadovas Tadeusz Strączek, žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „DocuDays UA“ atstovė Anastasiia Bahalika ir prodiuserė Kathleen Fournier.
Filmai – atradimai
„Nepatogaus kino“ Atradimų konkursinėje programoje kasmet nugula pirmąjį arba antrąjį filmą sukūrusių režisierių darbai, o šiemetiniu nugalėtoju buvo išrinktas režisieriaus Déni Oumar Pitsaev filmas „Imago“ – kūrėjas fiksavo savo paties sugrįžimą pas giminę, pasitraukusią iš Čečėnijos. „Jis daug pasako tarp eilučių, o jo jėga slypi subtilume. Per tylius pokalbius ir mažas detales jis pasakoja daugiasluoksnę istoriją apie karą, perkėlimą, tapatybę ir kultūrines tradicijas, kiekvieną žmogų ir kiekvieną požiūrį traktuodamas su pagarba ir leisdamas mums pasijusti liudininkais“, – savo pasirinkimą komentavo žiuri.
Specialiojo paminėjimo šioje konkursinėje nusipelnė režisieriaus Jeroen Kooijmans filmas „Love-22-Love“. „Už drąsą, atvirumą bei montažo ir garso kokybę“, – susižavėjimo neslėpė žiuri nariai: režisierius Jukka Kärkkäinen, įtraukiančių (immersive) kūrinių režisierė ir prodiuserė Gayatri Parameswaran ir festivalių programų sudarytoja, kino kritikė, kuratorė ir tyrėja Mantė Valiūnaitė.
Geriausi filmai apie gamtą
Žaliojo konkurso žiuri savo pagrindinį apdovanojimą skyrė režisierių Gabriela Osio Vanden ir Jack Weisman filmui „Meškos problema“. „Visiems gerai žinomas klimato kaitos simbolis – lokys ant tirpstančio ledyno – šiame filme pristatomas iš kitos perspektyvos. Čia jis pats tampa nepatogumu ir grėsme žmonėms, tačiau visgi pačių žmonių gyvenimo būdas bei veikla ir nulėmė tokią situaciją“, – skelbdama nugalėtoją sakė žiuri.
Specialusis paminėjimas skirtas Prancūzijoje sensacija tapusiam režisieriaus Vincent Munier filmui „Miško šnabždesiai“. „Šio filmo kinematografija yra viena įspūdingiausių, kokią esame matę dokumentiniame kine. Jį žiūrėti buvo tikras malonumas“, – žavėjosi žiuri, kurią sudarė prodiuseris Harri Grace, atlikėjas, dainų autorius ir kompozitorius Tomas Narkevičius bei viena „Girių spiečiaus“ iniciatorių ir „Aplinkosaugos koalicijos“ vadovė Lina Paškevičiūtė. Ilgametis festivalio Žaliojo konkurso partneris – didžiausia licencijuota atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ – šį filmą taip pat apdovanojo 1000 eurų vertės prizu.
Jaunimo simpatijos ir geriausias studentų filmas
Filmas „Amazomanija“ festivalyje „Nepatogus kinas“ buvo apdovanotas net dukart – jį kaip jaunimui svarbiausią ir aktualiausią taip pat įvertino ir festivalio „Jauno balso“ žiuri. „Už ribų tyrinėjimą ir europietiškos kolonizacijos refleksiją, privatumo klausimo kėlimą ir rūpinimąsi žmonių teisėms“, – įteikdami savo pagrindinį prizą pažymėjo žiuri nariai Justė Paukštytė, Kornelija Tananaitė, Viola Dočkutė, Joris Triškus ir Tėja Kalpokaitė.
Specialųjį paminėjimą jaunoji žiuri šiemet skyrė jautriam, subtilaus humoro ir buities kupinam tėvo ir sūnaus portretui – režisieriaus Jukka Kärkkäinen filmui „Gražiausias Suomijos lopinėlis“. „Priklausomybė, nutylėti žodžiai ir nuryti jausmai sūnui bręstant tėra tėvo skausmingas bandymas nuslėpti baimę prarasti mylimiausią žmogų. Kartu tai – atpažįstamas žvilgsnis į lietuviškos šeimos aplinką, kviečiantis susimąstyti apie mūsų pačių santykius. Kokios sienos skiria jus ir jūsų šeimą?“ – klausė žiuri.
Šiemet pirmą kartą „Nepatogaus kino“ istorijoje buvo renkamas geriausias lietuvių studentų trumpametražis darbas – juo tapo Džiugintos Gabrielės Radavičiūtės „Amorfofalas“. „Kai kurie filmai skausmingas temas nagrinėja su didžiuliu rimtumu, o šis – su dėmesingumu. Į sudėtingą temą jis žvelgia pagarbiai ir palieka žiūrovui erdvės kvėpuoti“, – filmą įvertino tarptautinė žiuri, kurią sudarė „ESoDoc“ mokymų programos nariai. Geriausias studentiškas filmas buvo apdovanotas audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtu 1000 eurų prizu.
Festivalis „Nepatogus kinas“ iki spalio 25 d. vyksta Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus kino teatruose, šimtuose bibliotekų ir internete.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT Partnerships“.