Dronai per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės technologijos tapo plačiai naudojamu įrankiu tiek versle, tiek kasdieniame gyvenime. Jie pasitelkiami fotografavimui ir filmavimui, žemės ūkyje, statybose, infrastruktūros priežiūrai, aplinkos stebėsenai, saugumo srityje ir daugelyje kitų sričių. Kartu su augančiu dronų skaičiumi kyla klausimas – kas nutinka šiems įrenginiams pasibaigus jų eksploatacijos laikui?
Dronai priskiriami elektros ir elektroninės įrangos kategorijai, todėl jiems taikomi tokie patys atliekų tvarkymo reikalavimai kaip ir kitai elektronikai. Ekspertai pabrėžia, kad naudoti nebetinkami dronai neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose – juos būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Tikėtina, kad plečiantis dronų panaudojimo galimybėms ir didėjant jų prieinamumui, ateityje dar labiau augs ir šių įrenginių atliekų srautas.
Jungtinių Tautų duomenimis, dar 2022 m. pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – apie 62 mln. tonų. Tai vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. jų kiekis išaugs iki maždaug 82 mln. tonų.
Atliekų daugėja, o vertingos žaliavos prarandamos
Nors elektronikos atliekos išlieka vienu sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje, kol kas perdirbama mažiau nei 40 proc. visų susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
Tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ duomenimis, 2022 m. į Europos rinką pateiktuose produktuose buvo apie 5,2 mln. tonų kritinių žaliavų. Iš jų 2,1 mln. tonų tapo atliekomis, o tik 1,4 mln. tonų buvo perdirbta ir grąžinta į ekonomiką. Tarp dažniausiai prarandamų strategiškai svarbių medžiagų – litis ir kobaltas.
Dronuose, kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių elektronikos prietaisų, naudojami ličio pagrindu pagamintos baterijos. Todėl tinkamas šių įrenginių surinkimas ir perdirbimas padeda susigrąžinti dalį vertingų žaliavų bei mažinti naujų išteklių poreikį.
„Nemaža dalis elektros ir elektroninės įrangos atliekų vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose arba gamtoje. Dažniausiai taip nutinka dėl informacijos stokos ir netinkamų rūšiavimo įpročių. Tokiose atliekose esantys sunkieji metalai, tarp jų švinas ir kadmis, galintys pažeisti nervų sistemą bei smegenis, rūgštys ir kitos pavojingos medžiagos kelia riziką tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Netinkamai tvarkomos elektros ir elektronikos atliekos gali užteršti dirvožemį, vandens telkinius ir orą pavojingomis toksinėmis medžiagomis. Be to, kartu prarandamos ir vertingos žaliavos – litis, kobaltas bei kiti kritiniai metalai, naudojami baterijų ir įvairių elektronikos prietaisų gamyboje. Tinkamai surinktos ir perdirbtos atliekos leidžia dalį šių išteklių susigrąžinti ir panaudoti pakartotinai“, – atkreipė dėmesį Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Pasak jos, tam, kad elektronikos atliekos būtų tinkamai surenkamos ir perdirbamos, būtinos dvi sąlygos. Pirmiausia gyventojams turi būti sudarytos patogios galimybės nebereikalingą elektroniką priduoti teisėtai ir tvariai veikiantiems atliekų tvarkytojams. Ne mažiau svarbus ir pačių gyventojų sąmoningumas bei supratimas, kodėl elektronikos atliekų negalima šalinti kartu su buitinėmis atliekomis.
Kur priduoti nebereikalingus dronus ir kitą elektroniką?
Specialias talpas smulkiai elektronikai galima rasti daugelyje prekybos centrų, biurų ir viešųjų įstaigų. Senoms baterijoms skirtos dėžutės dažniausiai įrengtos net ir mažesnėse parduotuvėse.
Prie didžiųjų prekybos centrų bei miestų ir miestelių centruose įrengtuose „Man rūpi rytojus“ nameliuose gyventojai gali palikti tiek smulkią, tiek stambesnę elektroniką. Taip pat galima užsisakyti nemokamą elektronikos įrangos išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.
Daugiau informacijos apie elektronikos atliekų, baterijų ir buitinės technikos pridavimo vietas bei nemokamo išvežimo galimybes gyventojai gali rasti svetainėje atliekos.lt.