Skirtinguose pasaulio regionuose gyvenantys lietuviai susivienijo bendram muzikiniam projektui ir kartu sukūrė vaizdo klipą. Projekto iniciatorius – kompozitorius ir Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentas Gediminas Zujus – sako, kad tai atviras projektas, kuris bus nuolat pildomas naujais įrašais iš įvairių planetos vietų.
Kūryba – motyvacija veikti
G. Zujus yra žinomas ne tik kaip muzikos filmams kūrėjas, bet ir kaip žmogus, jau daugelį metų telkiantis pasaulio lietuvius bendriems kūrybiniams sumanymams.
„Naujausias projektas man svarbus tuo, kad jis parodo, kaip plačiai pasaulyje yra išsibarsčiusi Lietuva ir kaip stipriai žmonės nori išlikti kartu. Prie dainos „Būkime kartu – Be Together (Linking Waves)“ prisijungė solistai ir chorai iš keturių žemynų – nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki Europos, Amerikos ir Artimųjų Rytų. Kai matai, kad žmonės įrašo savo balsus namuose, bendruomenėse ar net ligoninėje, supranti, jog tai ne tik muzikinis projektas, o gyvas ryšys“, – sako G. Zujus.
Prie jo sumanymo jungiasi lietuviai ir lietuviškų šaknų turintys žmonės, kuriems svarbu išlikti kartu, net kai juos skiria tūkstančiai kilometrų. Taip pat – skirtingų kartų ir patirčių menininkai: pavyzdžiui, dainininkė Veronika Povilionienė savo vaizdo įrašą projektui nufilmavo gydydamasi ligoninėje, o saksofonininkas Petras Vyšniauskas prie muzikos prisijungė nepaisydamas savo intensyvaus kūrybinio grafiko.
Naujausiame projekte būti kartu kviečia 33 solistai, 5 lituanistinių mokyklų bei bendruomenių chorai iš 13 pasaulio šalių. Daugiausiai atlikėjų, net 22 iš Australijos – Perto, Adelaidės, Brisbeno ir Sidnėjaus, bei Naujosios Zelandijos.
Sėkmės raktas – išeivijos lietuviai
Vaizdo klipo sėkmei, pasak G. Zujaus, didžiulę įtaką padarė beveik 40 metų Australijoje gyvenanti Gražina Pranauskienė, kurios indėlis į lietuviškos kultūros puoselėjimą tolimajame žemyne yra reikšmingas ir ilgametis. Nuo pat atvykimo į Australiją XX amžiaus pabaigoje ji aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, vadovavo chorams, dirbo su vaikais, kūrė ir koordinavo muzikinius projektus, dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėse, rašė apie kultūrinius renginius bei vykdė akademinius tyrimus, skirtus lietuvių tapatybei diasporoje.
„Nepaisydami laiko skirtumo, dirbome išsijuosę, kad Gedimino idėja virstų tikrove. Pirmiausia kartu sukūrėme dainos žodžius, o tada skubiai ieškojau
instrumentalistų“, – projektu džiaugiasi G. Pranauskienė.
Perto lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kušeliauskienė sako, kad G. Zujus jų vaikams atvėrė visai kitokią Lietuvą. Anot pašnekovės, iki šiol Lietuva jiems buvo tėvų ir senelių gimtinė, vieta, į kurią atvykstama aplankyti artimųjų ir praleisti laiką šeimos rate.
„Dabar vaikai Lietuvą atranda patys – per kūrybą. Tai jau visai kitas ryšio lygmuo“, – sako J. Kušeliauskienė.
Be pabaigos
Pasaulio lietuvius vienijantys kultūriniai projektai, pasak pašnekovų, neretai gimsta iš asmeninių susitikimų, bendrų patirčių ir ilgamečio nuoseklaus darbo.
„Šiuo metu paskelbta pirmoji vaizdo klipo versija, tačiau gavus naujų vaizdo įrašų, kurie gali būti nufilmuoti ir paprastomis namų sąlygomis telefonu, klipas bus nuolat papildomas. Tokia idėja leidžia dainos tęsinį kurti ne tik profesionalams, bet ir bendruomenėms, šeimoms, vaikams bei jaunimui“, – sako kompozitorius, pridurdamas, kad jį kuriant talkino ir Vilniaus kolegijos bendruomenė.
Šis muzikinis sumanymas nėra atsitiktinis. Jis natūraliai išaugo iš daugelį metų trunkančios veiklos, kurią G. Zujus kryptingai plėtoja, siekdamas stiprinti pasaulio lietuvių ryšį su lietuviška kultūra. Jau 17 metų jis kasmet organizuoja kūrybines pasaulio lietuvių jaunimo stovyklas Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejaus erdvėje. Šiose stovyklose susitinka lietuvių kilmės jaunuoliai iš įvairių pasaulio šalių, drauge lavinantys vokalo, šokio ir vaidybos įgūdžius bei per meną atrandantys savo santykį su Lietuva.
Susijusios iniciatyvos
Pernai kūrybinės dirbtuvės, kurias iš dalies rėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, buvo rengiamos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Čia G. Zujus kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite keliavo po miestus, susitiko su vietos lietuvių bendruomenėmis, dainavo, muzikavo ir kūrė.
„Šios kelionės rezultatai netruko pasireikšti ir Lietuvoje – praėjusią vasarą Rumšiškėse vykusioje jaunimo kūrybinėje stovykloje dalyvavo lietuviai ne tik iš įvairių Europos šalių, bet ir specialiai į ją atvykusieji iš Australijos, JAV, Jamaikos, Jungtinių Arabų Emyratų, Didžiosios Britanijos, Malio. Kūrybinį procesą vainikavo miuziklas „Kelyje į laisvę“, tapęs muzikinė kelione per svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius nuo 1918 iki 1990 metų“, – pasakoja G. Zujus.
Pasaulio lietuvių įtraukimas į bendrus kultūrinius procesus tęsėsi ir prieš kelis mėnesius Kaune vykusiame festivalyje „Šančiai Inn Jazz“, už kurio palaikymą organizatoriai dėkoja mikrorajono bendruomenei. Šio festivalio scenoje pasirodė ne tik žinomi Lietuvos džiazo muzikantai, bet ir talentingas lietuvių išeivijos jaunimas, taip pat Naujojoje Zelandijoje gyvenanti dainininkė Inora Flowers.