Tarpukario Kauno modernizmą reprezentuojantys kūriniai įsikūrė Mažajame ąžuolyne, šalia Ąžuolyno bibliotekos. Lapkričio 4 d. čia įvyko Tarptautinio skulptūros simpoziumo metu sukurto skulptūrų ansamblio atidarymas. Į renginį susirinko miesto vadovai, garbūs svečiai, menininkai ir kultūros entuziastai. Per garsų, judesio ir šokio sintezę buvo pristatytos dešimt skulptūrų, sukurtų talentingų kūrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Visos jos interpretuoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kauno modernistinį paveldą.
Mažasis ąžuolynas, įsikūręs tarp K. Petrausko, Parodos ir Radastų gatvių, tapo gyva erdve, kurioje susitinka gamta, istorija ir menas. Lapkričio 4 d. čia oficialiai pristatyti Tarptautinio skulptūros simpoziumo metu sukurti kūriniai. Visi jie aktualizuoja miesto paveldą, bet ir įprasmina Kauno modernizmo architektūros vertę.
Šiandien yra ypatinga diena, vainikavusi kelių mėnesių mūsų visų bendrą darbą. Tarptautinis skulptūros simpoziumas baigtas ypatingai sėkmingai. Daugybė juodo darbo liko nematomas, nors iš esmės buvo lemiamas.
Sudėtinga reziumuoti tai, kas truko ilgą laiką, bet noriu išskirti keletą dalykų. Per tris savaites skulptoriai turėjo apdoroti du kubinius metrus granito. Šį projektą lydėjo išskirtinis geranoriškumas visų dirbančių, noras padėti, kad skulptūros būtų šventė mums visiems. Ačiū jums visiems, kalbėjo projekto kuratorė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.
Jai antrino ir sveikinimo žodį taręs Skulptūros sekcijos pirmininkas Mindaugas Jurėnas, sakydamas, kad sunkiausia buvo intensyvus darbas ir nuo dulkių matiniais patapę akiniai. Lyginant su pasauliniais renginiais stebėtais sniego skulptūrų simpoziumais Kaune suorganizuotas aukščiausio lygio projektas, kuriuo susižavėjo ir užsieniečiai.
Žaliąją zoną papuošę meniniai akcentai sujungia skirtingų šalių kūrėjus ir primena, kad modernizmas Kaune nėra sustingęs istorijos ženklas, o gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties. Tai pabrėžė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, akcentuodamas, jog menininkų kūryba ne tik praturtina miesto viešąsias erdves, bet ir tampa jo tapatybės dalimi:
Apėjau skulptūras, tai liaudiškai sakant pavydžiu sau ir visiems miestiečiams tokio grožio, kurį pamačiau čia. Pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos dailininkų sąjungai, ypač jos vadovei Rebekai Bruder, taip pat bendrovei Akmelita ir Ko bei visiems skulptoriams.
Ne kartą esu sakęs, kad lengviausia skriausti menininkus, todėl mūsų tikslas jiems suteikti darbo ir puošti miesto viešąsias erdves. Iki metų pabaigos Kaune iškils daugiau kaip trisdešimt medinių, akmeninių, metalinių skulptūrų. Tai ne tik meno kūriniai, bet ir miesto, jo žmonių idėjos ir istorijos. Jauni menininkai vis drąsiau įsitraukia į viešosios erdvės kūrimą. Tai tik parodo, kad Kaunas gyvas ir menui atviras miestas, sakė miesto vadovas.
Šventinė naujojo ansamblio atidarymo ceremonija subūrė miesto vadovus, menininkus, kultūros organizacijų atstovus bei gausų būrį kauniečių, norėjusių iš arčiau susipažinti su skulptūromis bei jų autoriais. Renginio svečiai buvo pakviesti drauge su Kauno šokio teatru Aura leistis į meninę ekskursiją po modernizmo skulptūras performansą, kuriame judesys, garsas ir forma virto vientisu pasakojimu apie miestą, jo istoriją ir kūrybos energiją.
Aplankyta kiekviena iš dešimties skulptūrų, sukurtų menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos skulptorių Ārio Smildzers, Stasio Žirgulio, Volodymyr Kochmar, Mindaugo Jurėno, Gedimino Pašvensko, Arvio Kantiševs, Olenos Dodatko, Vytauto Naručio, Donato Dovidavičiaus ir Gintario Juozo Česiūno. Renginyje dalyvavę Kauno skulptoriai norintiesiems pristatė savo kūrybos braižą, idėjas bei kūrybinį procesą.
Skulptūrų parke kūryba artima kiekvienam bendruomenės nariui. Kaunas yra miestas, kur modernizmas yra išreikštas ne tik pastatuose, bet pažangiame požiūryje, drąsoje ir nori judėti pirmyn. Tarpukariu Kaunas buvo vienas moderniausių Europos miestų, kur klestėjo valstybė, pramonė, menas ir kultūra. Mažajame ąžuolyne ir Parodos kalne tuomet vyko žemės ūkio ir pramonės parodos, virė gyvenimas, kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vytis Arlauskas.
Šioje erdvėje įkurdintos skulptūros tapo ne tik meniniais akcentais, bet ir atvira galerija po dangumi. Ji simboliškai susisieja su Valstybės šimtmečiui įkurta Lietuvos verslo alėja ir Pinigų kalnu. Kartu šios erdvės sujungia istoriją, kūrybą, verslą ir Kauno modernizmo dvasia toliau gyvena darbuose, idėjose ir drąsoje veikti.
Tarptautinis skulptūrų simpoziumas vyko rugsėjo 829 dienomis ir po 20 metų pertraukos susigrąžino šiuolaikinės skulptūros kūrimo dvasią į Kauną. Kūriniai įvairiai interpretuoja tarpukario modernizmą ir miesto tapatybę. Skulptoriai savo darbuose nagrinėja racionalumo, funkcionalumo, kūrybinės energijos, žmogaus ir miesto santykio bei pažangos temas.
Projektą, kuriam iš viso skirta 264 tūkst. eurų, finansavo Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius skyrė 249 tūkst. eurų, likusią dalį Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Miestas neatmeta galimybės, kad Tarptautinis skulptūros simpoziumas bus organizuojamas ir kitais metais.