„Laisvė nėra duotybė, kaip daug kam atrodė vis gerėjančiame ir, pasirodo, lepinančiame Vakarų pasaulyje. Laisvė yra būsena, kurios kaina – pastovi kova. Ja visada reikia rūpintis ir ginti, kitaip jos akimirksniu netenkama”, – sako žinomas atlikėjas, kovinis šaulys Gabrielius Svaras-Liaudanskas.
Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas: nepavargome, nenusibodo, matome prasmę, turime viltį ir tikėjimą
„Paramą Ukrainai pradėjome rinkti ir vežti dar 2014 m. Kai tarnavau Šiauliuose ir pasikvietėme apie Ukrainą papasakoti Joną Ohmaną. Pastarasis pasakė, kad jis būdamas „filmūšniku” kartu su kitais menininkais renka ir veža paramą Ukrainos kariams, o mes kariai sėdime ir nieko nedarome. Pasidarė baisi gėda, prisiminiau Lietuvos kovą už laisvę, kaip partizanai sunkiai kovojo ir aukojosi, kaip patys laisvę gynėme Sąjūdžio laikais, o dabar ukrainiečiai su treningais ir sportiniais batais gina savo laisvę. Nes laisvę reikia ginti, kad ir su beisbolo lazda, svarbu būtų noras ir ryžtas ir kad kas nors ginklų parūpintų.
Tada skubiai įkūrėme visuose regionuose paramos rinkimo centrus, surinkome daug karinės ekipuotės ir kitų reikalingų fronto buityje priemonių ir visa tai tiekėme naujai formuojamiems savanorių batalionams. Paramos rinkimas tęsiasi iki šių dienų, nes nepavargome, nenusibodo, matome prasmę, turime viltį ir tikėjimą, kad vieną dieną rusija „žnegtelės” ir bent kurį laiką negalės puldinėti savo kaimynų ir terorizuoti paprastų žmonių.
Kas turite galimybę, prisidėkite prie Lietuvos šaulių sąjungos Paramos Ukrainai grupės veiklos. Šiuo metu renkame lėšas ir įrenginėjame mobilias dronų dirbtuves, kurių labai reikia frontui”, – dėsto Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis.
Istorikas dr. Arūnas Bubnys: svarbu nepamiršti 1940 m. vasaros politinio farso ir kokius 50 „sovietinės gerovės” metų turėjome, tai demonstruoja mūsų paroda apie propagandinę realybę
„1940 m. birželį sovietų kariai užpuolė Lietuvos teritoriją. Kariuomenė nesipriešino, bet politikai suvaidino ne mažiau lemtingą vaidmenį: 1940 m. liepos 21 d. pagal Maskvos scenarijų įsteigta Lietuvos TSR: okupavus Lietuvą „išrinktas” marionetinis Liaudies Seimas. Pastarasis jau pirmojoje sesijoje apsvarstė valstybinės santvarkos pakeitimą ir Antanui Sniečkui pasiūlius, priėmė nutarimą „prašyti reformuotos darbininkijos šalies” priėmimo į Sovietų sąjungos sudėtį, nors savo rinkiminėse programose nei Lietuvos darbo sąjunga, nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo. Taip siekta formaliai įteisinti Lietuvos okupaciją bei Sovietų sąjungos aneksiją. 1940 m. rugpjūčio 3 d. tai patvirtinta, o jau vasaros pabaigoje liaudies Seimas vėl posėdžiauja ir ypatingoje sesijoje patvirtina okupacinę konstituciją”, – pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vadovaujantis istorikas dr. Arūnas Bubnys. Pasak centro vadovo, tiesiog būtina nepamiršti šių marionetinių veiksmų, kaip ir būtina įteisinti Lietuvos partizaninio karo pradžios atmintiną datą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas tokia data siūlo laikyti liepos 21-ąją.
„Po to, kai sovietai išstūmė vokiečius iš Lietuvos ir antrąkart ją okupavo, prieš prasidėjusias represijas ir šaukimą į sovietų kariuomenę sukilę žmonės traukėsi į miškus, šalies teritorijoje pradėjo kurtis partizaninės kovos būriai. Lietuvos partizaninis karas, prasidėjo 1944-aisiais. Žaliukai, miško broliai buvo laikomi kovotojais už nepriklausomą nuo sovietų Lietuvą, tačiau „karo po karoׅ” – partizaninio pasipriešinimo pradžios datos – mes nesame įteisinę”, – istorinę skolą primena dr. A. Bubnys.
Aurimas Navys: mes kovėmės vienui vieni, todėl žinome, kokia svarbi yra kitų šalių parama
„Man niekada nekilo jokių klausimų dėl paramos Ukrainai. Pirma, kad ir kaip tai ciniškai skambėtų, bet mūsų valstybės saugumas tiesiogiai susijęs su Ukrainos gebėjimu priešintis Rusijai. Antra, dėl žudynių, griovimų, kuriuos Rusijos imperija, o vėliau – Sovietų Sąjunga vykdė Lietuvoje, dėl genocido prieš mūsų tautą pokariu ir dabar prieš ukrainiečius yra atsakinga Rusija, o aš tikiu, kad padėdami Ukrainai ją nugalėti, nugalėsime blogį ir atstatysime teisingumą. Ir, trečia, mūsų Laisvės kovų patirtis, istorija rodo, kad skaudžiausia yra ne netektys, ne agresoriaus prievarta, o kitų šalių ir žmonių abejingumas jai. Mes kovėmės vienui vieni, todėl žinome, kokia svarbi yra kitų šalių parama valiai priešintis okupantui”, – teigia atsargos karininkas, žinomas tinklaraštininkas, saugumo ekspertas Aurimas Navys.
Kiokušin karatė čempionas: ir po sunkių traumų sportas yra svarbu
„Esu profesionalus sportininkas ir savo mažiesiems auklėtiniams nuolat skiepiju esmines vertybes: atkaklumą, užsispyrimą ir atsakingos kovos filosofiją. Gavęs už paramą portretą „Vanagą su vanagėliais”, kurio autorius Ukrainos karys veteranas, žinau, net dabar po sunkių traumų, jis užsiima veteranų sporto renginių organizavimu – taip rodo žmogaus valią ir užsispyrimą. Mano nuomone, parama ukrainiečiams, įskaitant ir sporto, reabilitacijos veiklas, yra ypač svarbios. Niekada negalima prarasti vilties ir net po sunkių traumų reikia siekti savo tikslo. Tą žinau iš asmeninės patirties ir stengiuosi įkvėpti kitus”, – pasakoja sportininkas, Kiokušin karatė čempionas Darius Petrikauskas.
Vanago dvasia gyvuoja toliau
„Šių dienų Ukrainos kova – tai mūsų kova! Kaip ir mūsų partizanai, kaip Vanagas, jie kovoja prieš mūsų amžiną priešą – Maskvą. Kovoja už išlikimą, už savo teisę egzistuoti, kalbėti savo kalba, gyventi savo žemėje. Visi suprantame, kad kritus Ukrainai, blogis pajudės mūsų link, todėl be visų moralinių paramos aspektų, Ukrainos pergalė ir išlikimas tai ir mūsų gyvybinis interesas! Esu įsitikinęs, kad Ukrainos kova bus ta kova, kuri pakeis modernaus pasaulio istoriją! Blogis negali laimėti ir mes kiekvienas asmeniškai esame už tai atsakingi. Kiekvienas turime remti tiek kiek galime… ir dar daugiau. Eikime nuosekliai kartu iki pergalės ir pamatykime, kaip mes nugalime”, – ragina Gynybos asociacijos narys, teisininkas, kovinis šaulys Robertas Juodka.
„Vanagas su vanagėliais” ant aukščiausių kalnų viršūnių
„Kiek žinau statistiką, ji rodo, jog Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių pagal privačių asmenų suaukotas lėšas ir tuo pačiu ženkliai prisideda verslas, pati valstybė. Esu laimingas, jog gavęs už paramą simbolišką padėką portretą – „Vanagą su vanagėliais”, jį iškėliau įveikęs alpinizmo iššūkius ant legendinio Ararato kalno ir Kilamandžaro viršūnių kartu su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis. Tebūnie tai visiems kovojantiems įkvėpimo šaltinis, stiprybės ir drąsos simbolis”, – pabrėžia verslininkas Laurynas Zimblys.
Nepaprasta portreto-piešinio istorija
Su lietuviais, vežusiais paramą kariams, Denis Žarkovas susipažino dar 2019 metais Donbaso fronte (jis kariavo nuo 2014 m. „Aidar” dalinyje). Buvo sužeistas, reabilitacijoje pradėjo piešti. Nupiešė lietuvių partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago portretą pagal garsiausią pripažinto kovojančios Lietuvos faktinio vadovo nuotrauką, kurioje partizanų vadas pozuoja su plėšriaisiais paukščiais. Ukrainos karo pradžioje piešinys pasiekė Lietuvą ir yra eksponuojamas Merkinės krašto muziejuje, o po pergalės kare bus įteiktas partizanų vado dukrai Auksutei Ramanauskaitei Skokauskienei. Denisas džiaugiasi, jog šio portreto numeruotos kopijos (tik 100 vnt.) buvo įteikiamos Lietuvos institucijoms, žinomiems žmonėms, kurie prisidėjo ir tęsia paramą Ukrainai. Simbolika ir istorinės sąsajos jungia mūsų tautas kovoje prieš okupantus. Portretas atliko ir tęsia savo darbą. Šiuo metu D. Žarkovas yra karo veteranas (turi negalią po kontūzijų), tačiau aktyvus karių veteranų veiklų – sporto renginių organizatorius Odesos apskrityje.
Pilietinė visuomenė ir patriotizmas
„Mes turime stiprią pilietinę visuomenę. Dar 2017–2018 m. Laisvės kovų istorija tarsi ėmė išgyventi renesansą. Tam turėjo įtakos geopolitinė padėtis, po dešimtmečių nepriklausomybės sustiprėjusi valstybė ir pagerėjęs žmonių gyvenimas, istorinės atminties renginiai ir projektai. Sustiprėjęs mūsų patriotizmas, svarbūs atradimai ir tautinio identiteto suvokimas egzistencinio pavojaus akivaizdoje dar paskatino pilietinį aktyvumą. O 2022 metais visas pasaulis pamatė, kam ruošėsi kaimynė iš rytų, kuo ji grasina mums. „Vanagas su vanagėlias” portreto akcija – viena iš sėkmingų pilietinių iniciatyvų, kuri gimė natūraliai, susiklosčius audringoms aplinkybems. Ir mes tęsiame įvairiausius svarbius darbus”, – tvirtina pilietinių iniciatyvų „Vanago Lietuva” vadovas Alkas Paltarokas.
Nuortaukos organizatorių