Ar sėkmingas dalyvavimas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamame projekte gali nulemti ateities karjerą? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Darja Nikitina atvira – prieš septynerius metus laimėtas projektas „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas” prisidėjo prie tolesnio jos, mokslininkės, kelio formavimo: gauta stipendija, sėkmingai įgyvendintas projektas, baigiamasis magistro darbas, darbo vieta laboratorijoje, doktorantūros studijos, o dabar – ir vadovavimas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai (LJMS).
Kaune atsidūrė neplanuotai
Kaip pasakojo Darja, nors magistrantūrą studijavo Vilniaus universiteto Medicinos genetikos programoje, baigiamąjį darbą „Opinio kolito mikroRNR izoformų raiškos profilio analizė” rašė Kaune, kur, rekomendavus praktikos vadovei, ir dalyvavo LMT finansuojamame projekte „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas”. Sėkmingai įgyvendinus projektą ir puikiai apgynus baigiamąjį magistro darbą, Darjai buvo pasiūlyta darbo vieta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų instituto Bioinformatikos laboratorijoje ir studijos doktorantūroje. Penkerius metus, vadovaujant prof. Jurgitai Skiecevičienei, doktorantė gilinosi į mikrobiotos sąsajas su skrandžio ir storosios žarnos vėžio tematika, kol 2024 metais įgijo mokslų daktarės laipsnį.
Baigusi doktorantūros studijas, Darja ne tik tęsia virškinimo sistemos ligų ir žarnyno mikrobiotos vaidmens sveikatai tyrimus, bet ir vadovauja jau 22 metus veikiančiai LJMS, kuri atstovauja Lietuvos jauniesiems mokslininkams bei aktyviai prisideda prie mokslo populiarinimo ir sklaidos visuomenėje.
„Žinau, kad LMT daug lėšų skiria studentų ir doktorantų mokslinėms praktikoms, stažuotėms, projektams finansuoti. LMT taip pat yra ilgametė LJMS rėmėja. Organizacija, bendradarbiaudama su LR Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija, kiekvienais metais rengia jau tradicinius, visų mokslo institucijų pripažinimą pelniusius, Geriausios disertacijos ir Geriausio magistrinio darbo konkursus. Organizacija daug dėmesio skiria ir mokslo priartinimui prie visuomenės. Mokslo populiarinimo žurnalas „Veritas” – mūsų naujausias, bet labai sėkmingas projektas, kuriame aiškiai, suprantamai ir įdomiai pristatomi Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai. Mūsų skaitytojai yra ne tik mokslininkai, bet ir visi norintys sužinoti, ką mokslininkai veikia laboratorijose. Taip pat mes organizuojame „Tyrėjų Grand Prix” konkursą, kurio tikslas – visuomenę supažindinti su doktorantų darbais, parodyti, kad doktorantūra – kur kas daugiau nei tik disertacijos rašymas. Esame dėkingi LMT, kad tiki ir palaiko mūsų projektus”, – dalijosi jaunoji mokslininkė.
D. Nikitina ir pati tapo „Tyrėjų Grand Prix” konkurso laureate. Tyrėjų „Grand Prix” dalyviai – doktorantai – padedami viešojo kalbėjimo ir kitų specialistų, pasiruošia per 4 minutes patraukliai pristatyti savo tyrimus plačiajai auditorijai. Savo favoritus renka ir komisija, ir žiūrovai. „Tyrėjų Grand Prix” tikslas – suburti jaunuosius mokslininkus, verslo atstovus ir valstybės institucijas bendram tikslui – kurti konkurencingesnę ir pažangesnę Lietuvą. Konkurse dalyvauja tiek Lietuvoje studijuojantys doktorantai, tiek užsienio mokslo įstaigose dirbantys lietuviai tyrėjai.
Pati Darja šį pavasarį dalyvavo ir LMT finansuojamoje programoje „Studentų tyrimai semestrų metu”, tik jau antrus metus ne kaip studentė, o kaip moderatorė baigiamojoje konferencijoje, kur semestro metu vykdytus mokslinius tyrimus pristatė 131 studentas. „Studentams pabrėžiu, kad ši programa gali tapti puiki jų mokslinio kelio pradžia. Kartais viskas prasideda būtent taip, kaip ir man: pradėjau nuo praktikos ir mokslinio projekto laboratorijoje, o vėliau turėjau galimybę joje likti ir tęsti darbus. Svarbiausia – užsidegimas ir noras, ypač kai esi savo, kaip mokslininko, kelio pradžioje”, – kalbėjo D. Nikitina.
Pagrindinis dėmesys – mikrobiotai
Šiuo metu Darja tęsia savo mokslinius tyrimus temoje, kurią pradėjo nagrinėti dar doktorantūros studijų metu – mikrobiotos sąsajos su skrandžio bei kolorektaliniu vėžiu. Be onkologinių ligų ji taip pat tiria mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimų reikšmę sergant kitomis virškinimo sistemos ligomis, pavyzdžiui, kepenų ciroze.
Mokslininkė aktyviai taiko pažangius bioinformatikos metodus, analizuodama didelio masto metagenominius duomenis, siekdama identifikuoti mikrobiologinius žymenis, galinčius padėti ankstyvajai ligų diagnostikai ar jų prognozei. Ji prisideda prie augančio tarpdisciplininio mikrobiotos tyrimų lauko, kuriame jungiamos biologijos, medicinos ir duomenų mokslo žinios.
„Vienas svarbiausių LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkų tikslų yra ieškoti biožymenų, kurie leistų kuo anksčiau diagnozuoti ar prognozuoti ligas. Mikrobiotos reikšmė žmogaus sveikatai žinoma jau seniai – žarnyne gyvenančios bakterijos ne tik stimuliuoja, bet ir formuoja mūsų imuninės sistemos veiklą. Sklandi imuninė pusiausvyra glaudžiai susijusi su žarnyno sveikata. Mūsų instituto tyrėjai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių sistemingus mikrobiotos tyrimus. Didelį postūmį moksliniams tyrimams davė LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto laimėti 6 tarptautiniai „Horizon Europe” projektai.
Šiuo metu mūsų tyrimų laukas gerokai išsiplėtė – analizuojame ne tik žarnyno, bet ir kitų organų ligas bei jų sąsajas su mikrobiota. Taip pat aktyviai tiriame mikroorganizmų išskiriamų produktų, metabolitų, įtaką organizmo uždegiminėms reakcijoms. Be to, institute taikome modernius eksperimentinius modelius, tokius kaip organoidai, kurie leidžia tirti ligų mechanizmus realistiškesnėmis sąlygomis nei tradiciniuose ląstelių kultūrų tyrimuose. Sujungę mikrobiologijos, molekulinės biologijos, bioinformatikos ir klinikinių tyrimų metodus, siekiame geriau suprasti ligų atsiradimo priežastis ir ieškoti naujų prevencijos bei gydymo galimybių”, – sakė Darja.
Galimybių netrūksta, bet reikia pastangų
Ar jauniesiems mokslininkams pakanka galimybių įsitraukti į mokslinę veiklą? „Manau, kad galimybių įsitraukti į mokslinę veiklą jauniesiems mokslininkams tikrai yra – pavyzdžiui, LMT skiria finansavimą skirtingų pakopų studentams, norintiems įgyti pirmąją mokslinio darbo patirtį. Tačiau vien finansavimo neužtenka – labai svarbu, kad informacija apie šias galimybes būtų lengvai prieinama, o studentai turėtų realias sąlygas jomis pasinaudoti.
Norint pradėti tyrimą, neužtenka vien noro – reikia susirasti tyrėjų grupę, praktiką siūlančią instituciją, mokslinį vadovą. Deja, tai ne visada paprasta, ypač jei studentas neturi ryšių su akademine bendruomene arba jei trūksta aiškios sistemos, padedančios žengti pirmuosius žingsnius. Tad galimybių yra, bet, norint jas realizuoti, vis dar reikia daug asmeninių pastangų ir iniciatyvos”, – teigė pašnekovė.