Nuo 2015 metų 1 proc. pasaulio turtingiausių žmonių savo turtą padidino kone 34 trilijonais JAV dolerių (28,8 trilijono eurų), rodo naujausia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ analizė. Imant Pasaulio banko nustatytą aukščiausią skurdo ribą – 8,30 dolerio (7 eurai) per dieną – turtingiausiųjų sukaupti trilijonai pasaulio skurdą sumažintų net 22 kartus.
Šie duomenys paskelbti prieš vieną svarbiausių darnaus pasaulio vystymosi finansavimo renginių – ketvirtąją Tarptautinę konferenciją Sevilijoje, Ispanijoje. Pasak „Oxfam“, šis susitikimas vyksta kritiniu metu – mažinama pagalba neturtingiausiems regionams, o pasaulį purto augančios skolų krizės ir geopolitiniai konfliktai.
Milijardai turtuolių rankose – skurdžiausios šalys skęsta skolose
Ataskaitoje pastebima, kad pagalbą darniam pasaulio vystymuisi labiausiai mažina būtent turtingiausios pasaulio šalys. Vien G7 šalys (Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija), kurios teikia apie tris ketvirtadalius visos oficialios pagalbos, iki 2026 m. palyginti su 2024 m. pagalbą mažina 28 proc.
„Oxfam“ pastebi, kad nuo 2015 metų trys tūkstančiai pasaulio milijardierių sukaupė papildomus 6,5 trilijono dolerių (5,5 trilijono eurų) ir jų turtas dabar siekia beveik 15 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu 60 proc. mažas pajamas gaunančių šalių šiuo metu yra ant skolų krizės slenksčio. Tai reiškia, kad šios valstybės daugiau pinigų skiria skolų aptarnavimui nei būtiniausiems savo šalių gyventojų poreikiams – švietimui ar sveikatos apsaugai.
Be to, skaičiuojama, kad šiuo metu įgyvendinta vos 16 proc. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos pasaulio šalys, tame tarpe Europos Sąjunga ir Lietuva, įsipareigojo pasiekti iki 2030 metų.
Privatūs investuotojai neišgelbėjo – metas keisti kryptį
„Oxfam“ tyrime nagrinėjami privačių investuotojų orientuoto vystymosi finansavimo metodo trūkumai. Teigiama, kad dešimtmetį propaguota idėja – mobilizuoti privačias investicijas vystymuisi finansuoti – patyrė fiasko. Pasaulio banko vizija užkurti „nuo milijardų prie trilijonų“ investicijų vajų sužlugo. Toks gręžimasis prie privačių finansų iš esmės dar labiau sustiprino turtingųjų pozicijas: turtingiausias 1 proc. dabar valdo 43 proc. pasaulio turto.
Tyrėjai kritikuoja nusistovėjusią tvarką ir teigia, kad privataus kapitalo orientacija neužtikrino realaus proveržio. Ypač daug kritikos sulaukia privatūs kreditoriai, kurie sudaro daugiau nei pusę neturtingesnių šalių skolos ir dažnai atsisako derėtis dėl sąlygų.
„Oxfam“ ragina pasaulio vyriausybes Sevilijoje žengti drąsų žingsnį ir pradėti realią pasaulio šalių darnaus ekonominio vystymosi finansų pertvarką. Organizacija siūlo strategines sąjungas prieš nelygybę. Priešakyje – tokios šalys kaip Ispanija, Brazilija, Pietų Afrika. Jos buriasi į naujas koalicijas, pavyzdžiui, „Pasaulinę sąjungą prieš nelygybę“, kurią jau remia Vokietija, Norvegija ir Siera Leonė.
Taip pat raginama grįžti prie viešojo intereso, t.y, reikėtų atsisakyti idėjos, kad privatus kapitalas yra vienintelis darnaus vystymosi kelias. Vietoj to siūloma valstybėms pačioms investuoti į viešųjų paslaugų plėtrą – sveikatos priežiūrą, švietimą, viešąsias paslaugas.
Vienas iš kertinių pasiūlymų – iš esmės pertvarkyti finansavimo sistemą. Tai reikštų itin turtingų žmonių apmokestinimą, vystymosi pagalbos finansavimo atgaivinimą, tarptautinės skolų sistemos reformą ir paramą naujoms iniciatyvoms, tokioms kaip Jungtinių Tautų Mokesčių ir Skolų konvencijos.
„Trilijonai dolerių yra – jie guli turtingiausiųjų privačiose sąskaitose“, – teigia „Oxfam International“ vadovas Amitabh Behar. – „Atėjo metas pinigus grąžinti į visuomenės rankas ir kurti pasaulį, kuriame prioritetas – bendra gerovė, o ne oligarchų interesai.“
Vartotojų aljanso informacija. Parengė Rūta Trainytė.