Pasiruošimas mokyklai gali tapti tikru iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Dažnas vaikas prieš eidamas į pirmąją klasę lanko vaikų darželį, kuriame bendrauja su kitais vaikais ir kai kuriais atvejais – mokosi tam tikrų akademinių dalykų. Pradėti lankyti mokyklą po vaikų darželio gali būti sudėtinga, nes pasikeičia aplinka, struktūra, draugai, atsiranda mokytojai bei daugybė naujovių, keliančių stresą. Todėl dalis mokyklų siūlo priešmokyklines klases ten pat, kur vaikai vėliau pradės lankyti pamokas.
Priešmokyklinė klasė suteikia saugumo
Vaikų darželiuose dažnu atveju vaikai susirenka tiesiog praleisti dieną, pažaisti su kitais vaikais, tačiau mokosi labai nedaug. Trečioko Augusto ir antroko Dovydo mama Airė Keturakienė sakė, kad būtent kitokia struktūra lėmė apsisprendimą darželį iškeisti į priešmokyklinę klasę: „Augustas jau puikiai skaitė ir skaičiavo, buvo itin smalsus vaikas. Jautėme, kad jam reikia didesnių akademinių iššūkių. Priešmokyklinė klasė mokykloje pasiūlė tai, ko tuo metu negalėjo pasiūlyti darželis – struktūruotą ugdymą, papildomas veiklas, pavyzdžiui, anglų kalbos pamokas. Dabar, kai Augustas jau trečiokas ir laisvai bendrauja anglų kalba, galime sakyti, kad šis sprendimas buvo teisingas. Kadangi jautėme, kad Augusto startas mokykloje buvo sėkmingas, dvejonių dėl kito sūnaus – Dovydo neturėjome“.
Ketvirtokės Nidos mama Gintarė pasakojo, kad tai nebuvo paprastas sprendimas, nes vaikas nelankė darželio: „Jautėme, jog vaikas pasiruošęs žingsniui į priešmokyklinę klasę, bet vis tiek kirbėjo abejonė – kaip bus? Manėme, kad mokyklos aplinka, derinant su puoselėjančia ugdymo kultūra, padės kokybiškiau pasiruošti pirmai klasei“.
Trečioko Adomo mama Irena sakė, jog sprendimas leisti savo vaikus į priešmokyklinę klasę mokykloje, o ne į darželį, atėjo per patirtį. Vyresnioji jos duktė lankė darželį ir tik vėliau šeima suprato priešmokyklinės klasės svarbą toje pačioje mokykloje, kurioje vėliau vyks tolimesnis ugdymas: „Susiformuoja klasės branduolys, išsilygina žinių „žirklės“, įgyjama reikiama patirtis ir į pirmą klasę vaikas žengia pasiruošęs, tad pirmagimei pradėjus lankyti „Erudito“ licėjuje pirmą klasę tvirtai žinojome, kad kitus vaikus leisime į priešmokyklinę“.
Trečiokės Adrijos mama Miglė pastebėjo, jog pradėjus lankyti mokyklą, vaiko ir taip laukia labai daug pasikeitimų. Nauja aplinka, nauji draugai, nauja mokytoja, nauja tvarka ir naujas dienos ritmas – visa tai vaikui gali sukelti labai daug streso: „Kad tokio streso išvengtume arba bent jau sumažintume jo faktorius, nusprendėme savo dukrą Adriją prie aplinkos, naujos mokytojos ir kitų aplinkybių pratinti dar nuo priešmokyklinės klasės. Manau, kad puikiai pavyko – pirmos klasės dukra nei kiek nebijojo, o labai laukė su didžiuliu nekantrumu“.
Vaikų pažangą pastebėjo greitai
Kalbintos mamos pabrėžė, kad prieš apsisprendžiant su šeimomis lankėsi ne vienoje mokykloje, kol galiausiai pasirinko „Erudito“ licėjų. Daugeliu atvejų tai nulėmė jame jau besimokančių vaikų laisvumas bei pedagogų požiūris į vaikų ugdymą. Po kurio laiko tėvai pastebėjo vaikų pokyčius, o vėliau – lengvumą prisitaikyti pirmoje klasėje, mat dėl to kylančio streso paprasčiausiai nebuvo.
A. Keturakienė teigė kad vienas sūnus mokykloje pritapo be sunkumų, kitam, uždaresniam, prireikė daugiau laiko, tačiau netrukus jis tapo labiau savimi pasitikintis, smalsus, aktyviai įsitraukęs į mokymosi procesą.
Ji džiaugėsi, kad vaikų augimas labiausiai pasireiškė per temas, kurias jie aptarinėdavo: „Jos tapo įvairesnės ir brandesnės. Buvo akivaizdu, kad mokykloje sūnūs mokosi ne tik faktų, bet kartu yra mokomi kelti klausimus ir diskutuoti. Kadangi nemažai pamokų vyksta ne mokykloje, be to, į ugdymo procesą aktyviai įtraukiami tėvai, natūralu, kad vaikų akiratis labai greitai prasiplėtė“.
Gintarė pastebėjo, kad jos dukters klasės vadovė skyrė jautrų dėmesį, padrąsino ir palaikė. Adaptacija truko tik pora savaičių, kol ji pajuto, kad gali pasitikėti mokytoja, o mokyklos kasdienybė – įvairi ir įtraukianti. „Vaikas tapo drąsesnis, savarankiškesnis, pasitikintis savimi ir atviras. Viešas kalbėjimas, idėjų pristatymas tapo įprastas. Iš pradžių labai stebino, kaip entuziastingai klasės vaikai palaiko vieni kitus“, – sakė ketvirtokės mama.
Irena, kurios visi trys vaikai mokosi „Erudito“ licėjuje atkreipė dėmesį į greitą jų tobulėjimą: „Nuo pirmųjų mėnesių buvo matyti didžiulė pažanga, ypač skaityme (po mėnesio vaikai gebėjo perskaityti net ir sudėtingus žodžius), mokymosi temos buvo įvairios ir įdomios, perteiktos per žaidimus ir projektus, buvo lavinamas ne tik smalsumas, bet ir ugdomas viešas kalbėjimas“.
Nuo pat pirmų dienų, išgirdusi nuoširdų „mano mokytoja Jūratė – pati geriausia“, trečiokės mama Miglė žinojo, kad padarė gerą pasirinkimą. „Erudito“ licėjuje ją labiausiai nustebino tai, kad daug dalykų, kuriuos dukra išmoko priešmokyklinėje klasėje, jai labai lengvai pavyko integruoti į kasdienybę – nuo pastabų močiutei, kad netinkamai rūšiuoja šiukšles, iki vienos kelionės metu užduoto klausimo: „mama, kuo tau kvepia šis miestas?“. „Pažangą matome ir toliau – ypač smagu stebėti, kaip vaikai auga ir tobulėjabakalaureato pradinio ugdymo programos (IB PYP)projektų metu. Jei prieš porą metų pristatymams dar reikėjo nemažai tėvų ar mokytojos pagalbos, ne visuomet pavykdavo drąsiai ar rišliai pristatyti analizuojamą temą, šiandien matome, kaip mūsų vaikai tampa dar kūrybiškesni, drąsesni, savarankiškesni“, – džiaugėsi Miglė.
Mokytojų bendravimas – betarpiškas
Vienas iš svarbiausių dalykų akademinėje bendruomenėje – mokytojai. Jų bendravimas su vaikais bei atvirumas su tėvais dažnai tampa esminiu renkantis mokymo įstaigą. „Erudito“ licėjų lankančių vaikų mamos vieningai tvirtina – būtent mokytojai ir jų požiūris padarė didžiulę įtaką apsisprendimui, kad vaikai lankytų priešmokyklinę ir vėlesnes klases šioje įstaigoje.
„Galime nuoširdžiai pasakyti – jaučiame pasitikėjimą. Mokytojai ne tik ugdo, bet ir kuria ryšį su vaikais. Kiekvienas vaikas čia nėra tik „mokinys“, bet vertinamas kaip asmenybė, kuriai skiriamas individualus dėmesys. Be to, mokykla deda pastangas palaikyti nuolatinį ryšį su šeimomis, organizuoja susitikimus, ugdomąsias veiklas tiek tėvams, tiek mokytojams, stengiasi burti bendruomenę“, – kalbėjo A. Keturakienė.
Gintarė sakė nuo pradžių jautusi, kad mokytojai atliepia šeimos poreikius, reaguoja į pastebėjimus ir keliamus klausimus: „Patys noriai stengiamės dalyvauti ir padėti mokyklos bendruomenei, kurti abipusį ryšį. Mokykla turi nuoseklius, sisteminius formatus: tėvų susirinkimai, mokytojų bendravimas atskirai su kiekviena šeima, vaiko kompetencijų pažangos apžvalgos. Bet iškilus poreikiui mums visada buvo skiriamas papildomas dėmesys ir mokytojų, ir administracijos“.
Tuo tarpu Miglė pastebėjo, kad absoliuti dauguma „Erudito“ licėjaus mokytojų, su kuriais teko susidurti – ne tik savo srities specialistai, bet ir nuostabūs žmonės. „Kiekvieną kartą atėjus į klasę vis stebiuosi, kaip dukters mokytojai pavyksta išlaikyti tokią didelę vaikų pagarbą ir autoritetą, viskas, ką ji pasako – šventa tiesa. Tą labai vertina ir gerbia ir tėvai, mes visuomet žinome, kad galime kreiptis į mokytoją su klausimais ar patarimo prašymu“.
Pataria tėvams apsvarstyti privačią mokyklą
Tėvams, besirenkantiems vietą, kurioje mokysis jų vaikai, natūraliai kyla klausimas ne tik dėl darželio ar priešmokyklinės klasės, bet ir dėl pačios ugdymo įstaigos. Kalbintos mamos tvirtina, kad nei minutę nesigailėjo, kad pasirinko būtent „Erudito“ licėjų. A. Keturakienė pabrėžė, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir mokyklos pasirinkimas gali būti nelengvas: „Visgi, jei tėvai jaučia, kad vaikas jau pasiruošęs išeiti iš darželio ritmo į labiau struktūruotą mokymosi aplinką, rekomenduotume apsvarstyti galimybę leisti vaiką į priešmokyklinę klasę mokykloje. Priešmokyklinė klasė mokykloje yra puikus pirmasis žingsnis į akademinį pasaulį: vaikas pamažu pradeda suvokti, kas yra atsakomybė, kaip dirbti grupėje, planuoti laiką. Tai leidžia greitai mokytis tiek akademinių, tiek socialinių dalykų. Kartu perėjimas į pirmąją klasę kelia mažiau streso ir yra nuoseklus“.
Mama Gintarė taip pat pritarė sakydama, kad priešmokyklinėje klasėje čia pasijunta mokiniais, susitapatina su mokykla, bet nepraranda darželinukų džiaugsmo. Projektinė aplinka pateikiama kaip žaidimas, ugdo smalsumą, drąsą, gebėjimą kalbėti, savo unikalumo pajautimą. Jai atrodo labai svarbu, kad „Erudito“ licėjuje vaikai mokomi palaikyti vieni kitus.
Miglė, kaip prioritetą išskyrė faktą, jog priešmokyklinė klasė mokykloje padeda vaikui ne tik pasiruošti, bet ir pamėgti mokyklą – o tai neįkainojama investicija į sklandžią ir sėkmingą mokymosi pradžią. „Mano pagrindiniai argumentai dar neapsisprendusiems tėvams būtų tokie: visų pirma, tai lemia mažiau streso tiek vaikui, tiek tėvams. Vaikas susipažįsta su mokyklos aplinka, mokytojais, patalpomis ir dienotvarke anksčiau. Tai reiškia, kad vėliau nereikia prisitaikyti prie kelių naujovių vienu metu. Antra, mokyklos aplinka skatina didesnį brandumą, įgalina vaiką greičiau įsisavinti struktūrą ir taisykles. Vaikas į mokyklą žengia jau jausdamasis saugiai, žinodamas, ko tikėtis – mano supratimu, tai turi didelę įtaka ankstyvai vaiko raidai. Trečia, labai svarbus ir emocinis elementas – vaikas anksčiau pradeda kurti santykius su būsimais klasės draugais, mokytojais, o tai padeda formuotis bendruomenei ir emociniam ryšiui“, – patarimų davė ji.