Sužinojusi, kad sūnui diagnozuotas Aspergerio sindromas, Ieva Anskaitienė, sertifikuota holistinės sveikatos koučerė, pradėjo kelionę, kuri ją nuvedė į miego pasaulį. Siekdama geriau suprasti savo sūnaus poreikius ir rasti sprendimus, Ieva ypatingai pradėjo gilintis į miego temą. Ji atrado, kad miegas ir su juo susiję iššūkiai – tai sritis, kurioje ji gali suteikti reikšmingą pagalbą sau, savo vaikui, o dabar jau ir kitiems. Šiandien I. Anskaitienė yra profesionali miego mentorė, teikianti holistinius miego sprendimus suaugusiesiems ir vaikams. Kaip sūnaus diagnozė paskatino gilintis į miego temą, koks yra gyvenimas ir požiūris į autistiškus asmenis Singapūre, Ieva dalijasi savo patirtimis.
Asmeninė patirtis
Ieva pasakoja, kad sūnaus Dovydo išskirtinis jautrumas ir specifiniai interesai buvo pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje. Dėmesys pasikartojantiems procesams, kaip šlagbaumo judėjimas pirmyn atgal, imlumas detalėms, emocingumas ilgainiui paskatino ieškoti informacijos.
„Pirmąsias prielaidas apie tam tikrus nerimą keliančius sūnaus bruožus iškėlė vyras, tačiau tai buvo sunku priimti. Maniau, kad tai netiesa, kad tiesiog berniukų raida vėlesnė, kad jie jautresni, kad viskas yra gerai. Apskritai nuo gimimo Dovydas buvo labai ramus, net verkdavo švelniai, tai dar labiau komplikavo suvokimą, kad vaiko raida gali būti kitokia. O informacijos apie autizmą ar Aspergerio sindromą tuo metu buvo labai mažai”, – sako Ieva.
Moteris dalijasi, kad kelią į aiškumą ir priėmimą lydėjo emocinis sąmyšis: „Pradžioje buvo didelė baimė, gėda, nusivylimas, nepriėmimas, savęs kaltinimas. Kodėl būtent man? Ar čia liga, ar sutrikimas, ar gydoma, ar praeina? Pirmasis kontaktas su medicinos sistema taip pat paliko slogių įspūdžių – „reikėjo įrašyti diagnozę”, o tai kėlė dar daugiau klausimų. Nuo to momento prasidėjo ilgas savarankiško domėjimosi kelias, stebėjimas, mokymasis, ieškojimas.”
„Ir taip didelę reikšmę įgijo miego tema, kurioje esu jau septynerius metus. Dabar galiu drąsiai teigti, kad miegas – tai ne tik vaiko sveikatos, bet ir visos šeimos emocinės gerovės pagrindas. Vaikas gali būti vadinamas išdykusiu, neišauklėtu, bet gal jam tiesiog trūksta reguliarios miego rutinos? Mūsų šeimoje tai tapo aiškiu susitarimu – miegas yra prioritetas, nes nuo jo priklauso nuotaikos, elgesys, emocinis stabilumas ir sveikata”, – įsitikinusi Ieva.
Ieva sako, kad palaipsniui gyvenime paleidus nepriėmimą, gėdą, nusivylimą ir visus slegiančius jausmus įsitvirtino naujas požiūris: „Jeigu pradedi kiekvieną rytą galvodamas: kaip gaila, kad vaikas kitoks – tada labai sunku padėti. Aš supratau, kad, kaip mama, turiu įdėti labai daug, o ne tik ieškoti, ką sutvarkyti. Ši patirtis išmokė žvelgti plačiau – į visumą: miegą, fizinį aktyvumą, mitybą, emocinę aplinką. Toks požiūris išlaisvino.”
Gyvenimas atvedė į Singapūrą
Jau pusantrų metų Ieva su vyru, sūnumi ir dukra gyvena kitame pasaulio krašte – Singapūre. „Nors persikėlimas buvo nulemtas vyro darbo aplinkybių, vis tik džiaugiamės, kad atsidūrėme aplinkoje, kurioje vaiko individualumas nėra traktuojamas kaip problema. Čia man nereikia teisintis, kad mano vaikas autistiškas, nes Lietuvoje labai dažnai atsiprašinėdavau, bandydavau paaiškinti ar pasiaiškinti, kodėl sūnaus elgesys toks. Čia jaučiamės saugesni, labiau priimti, man ramu, kad gatvėje jo neįžeis, nesityčios, nesužeis. Aplinka labai saugi – ir ne tik dėl tvarkos, bei labai griežtų įstatymų, bet ir dėl požiūrio”, – dalijasi Ieva.
Dovydas lanko britų švietimo sistemos mokyklą, kurioje taikomas įtraukus, individualiems poreikiams pritaikytas ugdymas. Ieva paaiškina, kad užsieniečiai, atvykę į Singapūrą, gali lankyti tik privačias, tarptautines mokyklas, jų vietinės mokyklos yra skirtos tik jų gyventojams. Mokykloje, kurią lanko sūnus, yra mokomasi pagal atskirą programą, atliepiant autistiškų vaikų emocinius ir akademinius poreikius, kuriama saugi, prevenciškai sureguliuota aplinka. Įgyvendinami paprasti sprendimai, kurie tokiems vaikams reiškia labai daug, pavyzdžiui, mokytojai ateina į klases, kad nereikėtų vaikams nuolat keisti erdvių, veiklos struktūruojamos, naudojamos vizualinės kortelės, didelis vaidmuo skiriamas kvėpavimo pratimams, meditacijai. Mokytojai taiko skirtingas strategijas: jeigu kažkas neveikia – keičia, ieško, derina.
„Apskritai čia vaikams suteikiamos galimybės lavinti savo talentus pagal pomėgius: muzika, dailė, šokis, sportas. Pavyzdžiui, prekybos centruose įrengtos būrelių zonos, kur vaikai gali užsiimti mėgstama veikla kol tėvai apsiperka – tokia sistema palengvina kasdienybę ir suteikia šeimoms daugiau pasirinkimų. Žinoma, užsieniečiams tokios veiklos nėra finansuojamos ir viskas priklauso nuo šeimos turimų finansinių resursų”, – pažymi Ieva.
Pašnekovės nuomone, Singapūre vyrauja pagarbus ir orus požiūris į autistiškus asmenis: „Gatvėse tokių vaikų ir suaugusiųjų pastebiu labai daug, tačiau į juos reaguojama neutraliai, kažkaip nesureikšminama, patys taip pat nesusidūrėme su neigiamomis patirtimis. Atrodo, kad net gydytojai jaučia ir mato, kada vaikui reikia laiko, kada verta kalbėti, o kada tiesiog – pabūti šalia. Čia niekas neskuba teisti, o tai – neįkainojama dovana kiekvienam tėvui, auginančiam vaiką, kuris mato pasaulį šiek tiek kitaip.”
„Nors gyvenimo Singapūre aplinka leidžia jaustis saugiau – miestas pasižymi tvarka, saugumu, išvystyta sveikatos ir švietimo sistema, vis dėlto pagrindinė atsakomybė auginant vaiką išlieka šeimos rankose. Aplinka gali padėti – gali jaustis ramesnis, kai joje daugiau supratimo ar paslaugų, bet kiekvieną rytą vis tiek turi atsikelti, derėtis, motyvuoti, išbūti su vaiku, jam padėti – tai nesikeičia kad ir kur bebūtum”, – akcentuoja pašnekovė.
Autistiškų vaikų miego ypatumai
Autistiški vaikai dažnai patiria miego sunkumų, kurie gali būti itin iššaukiantys tiek vaikui, tiek šeimai. Tai gali būti dažni prabudimai, ankstyvas kėlimasis ryte, o viena pagrindinių problemų – sunkumas nusiraminti prieš miegą ir užmigimo laikas. Pasak Ievos, autistiški vaikai dažnai jaučia nerimą, baimes, o tai gali labai apsunkinti užmigimą: „Dėl šių emocijų vaikams gali prireikti daug ilgesnio laiko, kad pasiruoštų miegui. Paprastai užmigimo laikas gali užtrukti net iki 45 minučių, kai suaugusiems tai užtrunka tik 15–20 minučių. Autistiškų vaikų užmigimas gali būti dar ilgesnis. Kartais jiems labai sunku nusiraminti iki miego, tai gali būti miego nerimas, ypač jei turėta blogų patirčių – pavyzdžiui, jei tėvai griežtai bando suformuoti rutinas, o griežtumas kartais tik dar labiau pablogina situaciją.”
„Vakaro rutina turi būti lėta, rami – tik tuomet vaikas gali emociškai pasiruošti miegui. Kai pati mama skuba, nervinasi, nori greičiau atsigulti, tas skubėjimas tiesiogiai perduodamas ir vaikui. Suprantu, kad tai – daugelio šeimų realybė: darbai, nuovargis, įtampa, tačiau čia labai svarbu sąmoningai sulėtinti tempą ir būti šalia vaiko be skubos. Kadangi autistiški vaikai pasižymi ypatingu sensoriniu jautrumu, ne mažiau svarbi ir miego aplinka – šviesa, garsas, kambario temperatūra, vizualiniai bei garsiniai dirgikliai, net rūbai, su kuriais vaikais miega, gali turėti didelę įtaką užmigimo kokybei ir pačiam miego procesui. Taip pat ekranų perteklius itin trikdo – svarbu bent valandą prieš miegą visiškai jų atsisakyti, ypač jautresniems vaikams. Viena iš svarbiausių rekomendacijų – individualiai stebėti vaiką ir ieškoti, kas jam padeda nusiraminti. Vieni vaikai nori būti pamyluoti, paglostyti nugarytę, kiti – atsitraukia nuo kontakto, nenori būti liečiami. Tai reikia gerbti”, – pataria miego mentorė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį į melatonino – vadinamojo „miego hormono” – poveikį: „Tyrimai rodo, kad vaikams su autizmo spektro sutrikimais natūraliai gali išsiskirti mažiau šio hormono arba jis gaminamas vėliau. Kartais, jei vaikas ilgai negali užmigti, pasirenkamos melatonino tabletės. Vis tik svarbu žinoti, kad jos gali padėti užmigti, tačiau nepalaiko viso miego proceso, todėl jei vaikas prabunda naktį – jos nepadės. Būtina ieškoti natūralių melatonino gavimo būdų – tai padeda reguliuoti miego ritmą ilgalaikėje perspektyvoje ir išvengti priklausomybės nuo papildų. Vienas svarbiausių šaltinių – natūrali dienos šviesa. Kuo daugiau laiko vaikas praleidžia lauke dienos metu, ypač ryte, tuo geriau organizmas vakare pasiruošia melatonino gamybai. Taip pat svarbus fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, rami vakaro rutina. Tokie kasdieniai įpročiai palaipsniui stiprina natūralų organizmo ritmą ir padeda vaikui lengviau užmigti bei kokybiškiau išmiegoti naktį. O sveikas miegas padės vaikui ir visai šeimai gerai jaustis rytoj.”
Agnė Bykova, „Lietaus vaikai„ žurnalas