Nuo birželio 28 d. Europos sąjungoje įsigalioja direktyva verslui dėl gaminių pritaikymo visoms vartotojų grupėms. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) konsultuoja verslus apie pasiruošimą šios direktyvos taikymui.
LASS prezidentas Paulius Kalvelis pastebi, kad visa LASS komanda nuosekliai dirba, norėdama padėti verslui pasiruošti direktyvos[1] įsigaliojimui ir primena, kad jau dabar Lietuvoje galioja du įstatymai: Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas. Abu jie numato įpareigojimą užtikrinti gaminių prieinamumą ir apibrėžia kokia turi būti fizinė ir informacinė aplinka bei informacijos perdavimo būdai, siekiant suprasti žmonių įvairovę ir tuomet pritaikyti aplinką prie šios įvairovės.
Technologijos įgalina
Įstatymai gana detaliai apibrėžia technologijų pritaikymą. Taip yra todėl, kad technologijos įgalina vartotojus. Tarkim, žmonės su regos negalia dar prisimena, kai ne taip seniai, norint keliauti viešuoju transportu, tekdavo skaičiuoti stoteles, mintinai žinoti maršruto grafikus, todėl žmonės su regos negalia keliaudavo tik gerai pažįstamais maršrutais. Įdiegus vos kelis garso signalus viešajame transporte ir pasitelkiant technologijas, kelionių geografija išsiplėtė.
„2010 metais, pradėjau naudotis internetine parduotuve. Nuo tada galėjau slapta ir savarankiškai užsakyti dovanas namiškiams arba draugams. Tai buvo vienas iš stebuklų, kurį vertinu ir dažnai prisimenu. <..> Android ir IOS sistemų raida atvėrė mums dar didesnes galimybes – navigacinės programėlės, nuotraukų, tekstų, aplinkos atpažinimo funkcijos. Prietaisai valdomi telefonų pagalba, pritaikytos banko, pavėžėjimo programėlės. Galimybė realiu laiku gauti pagalbą ieškant pastato, perėjos, pamesto daikto. “, – mintimis dalinasi žmonės su regos negalia.
Iki sėkmės istorijos vienas mygtukas
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidento P. Kalvelio, kiekvienas gamintojas ar paslaugų teikėjas gali sau užduoti kontrolinį klausimą – jei išjungtume garsą ar vaizdą – ar vis tiek įmanoma naudotis produktu? Jei naudojimui reikia balso – ar yra alternatyva be balso? Jeigu naudojimui būtini rankų veiksmai – ar žmogus su ribota motorika galės tai atlikti? Kartais užtenka tiesiog didesnio kontrasto, aiškesnių valdymo elementų ar galimybės prisijungti ausines, ir sprendimas tampa prieinamas žymiai platesniam žmonių ratui. Tokie smulkūs patobulinimai dažnai nieko nekainuoja, bet jų poveikis – milžiniškas.
„Kai svarstome apie produktų funkcionalumą ir estetiką, mums tereikia žinoti ir pritaikyti dar kelias papildomas taisykles, kad produktas ar paslauga būtų pritaikyta žmonėms su negalia ir tai nereikalautų papildomų investicijų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių klausimų, kuriuos turėtų sau užduoti kiekvienas produkto ar paslaugos kūrėjas – ar žmogus galėtų naudotis šiuo gaminiu ar paslauga nematydamas arba negirdėdamas? Tai paprastas, bet esminis patikrinimas, ar sprendimas yra prieinamas visiems“, – rekomenduoja P. Kalvelis.
Direktyva bus taikoma kompiuteriams ir operacinėms sistemoms, mokėjimo ir savitarnos terminalams (pvz., bankomatams, bilietų pardavimo automatams), išmaniesiems telefonams ir kitai įrangai, naudojamai elektroninių ryšių paslaugoms, televizijos įrangai, elektroninėms skaityklėms. Ji bus taikoma ir telefonijos paslaugoms, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugoms (pvz., interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms, elektroniniams bilietams ir informacijos teikimui), banko paslaugoms, elektroninėms knygoms, elektroninės prekybos paslaugoms, atsakymams į skubios pagalbos pranešimus numeriu 112.
Dėl konsultacijos kviečiame kreiptis trumpuoju Lietuvos aklųjų ir silpnaregių telefono numeriu 19266 arba +370 5 262 48 66. Konsultacija nemokama.
[1] Europos prieinamumo aktas. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų