Šylant orui ir prasidedant aktyvaus laisvalaikio ir pramogų metui lauke, draudikai primena apie erkių keliamus pavojus. „Lietuvos draudimo” duomenimis, sergančiųjų erkių platinamomis ligomis skaičius per metus paaugo daugiau nei 30 proc. Ekspertai pabrėžia, kad ypač sparčiai auga susirgimai Laimo liga, nuo kurios skiepų nėra, todėl įtariant susirgimą būtina suskubti kreiptis į gydytojus.
„Lietuvos draudimo” duomenys iškalbingi – per paskutinius dvejus metus vien šioje bendrovėje užfiksuotų Laimo ligos atvejų skaičius padidėjo 74 proc., ir praėjusiais metais su Laimo liga susijusių žalų skaičius pasiekė 770 atvejų.
„Tokiam pokyčiui didelės įtakos turi šylantis klimatas ir vis ilgesnis erkių aktyvumo sezonas. Šių metų pirmąjį ketvirtį klimatologai vėl fiksavo ne vieną rekordą, kai paros oro temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją. Nuolat šylančio klimato padarinius matome ir fiksuodami erkių platinamų ligų statistiką – dėl švelnios žiemos jau kone ištisus metus erkės išlieka aktyvios ir kelia pavojų žmonių sveikatai”, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo” žalų departamento direktorius.
Pasak eksperto, dėl išaugusio susirgimų skaičiaus padidėjo ir bendra išmokų suma už erkių platinamų ligų sukeltas žalas. Praėjusiais metais ši suma pasiekė kone 0,5 mln. eurų., o vidutinė vienos žalos išmoka sudarė apie 520 eurų.
Palyginimui, 2022 m. bendra išmokų suma buvo dvigubai mažesnė ir siekė 245 tūkst. eurų., o vidutinė žalos suma – apie 460 eurų.
„Žvelgdami į praėjusius metus, nematome nei vieno mėnesio, kuomet buvo fiksuota mažiau nei 30 susirgimų erkių platinamomis ligomis atvejų − net žiemos mėnesiais gyventojai pranešdavo apie susirgimus encefalitu, Laimo ir kitomis erkių platinamomis ligomis. O žengiant į šiltąjį metų sezoną susirgimų skaičius visada šauna į viršų, patį piką pasiekdamas vasaros mėnesiais ir rudens pradžioje”, − komentuoja A. Juodeikis.
Kaip rodo statistika, daugiausiai susirgimų erkių platinamomis ligomis buvo užfiksuota Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse, o mažiausiai – Telšių ir Tauragės apskrityse. Taigi, pasak eksperto, erkės yra paplitusios ir aptinkamos visuose šalies regionuose.
„Kadangi skiepų nuo Laimo ligos nėra, vienintelis būdas, galintis padėti apsisaugoti nuo šios ligos – tai įprastų prevencinių priemonių naudojimas. Būnant gamtoje patariama naudoti specialius purškalus, šviesesnius rūbus, ant kurių lengviau pastebėti erkes. Taip pat patartina vengti lankytis vietovėse, kuriose galima aptikti dideles erkių koncentracijas, dažniausiai tai maždaug metro aukščio krūmynai ir aukštos žolės”, – pastebi ekspertas.
A. Juodeikis pabrėžia, jog įtariant, kad galėjo įsisiurbti Laimo ligą platinanti erkė, labai svarbu užsiimti savistaba ir neignoruoti pasirodžiusių ar jaučiamų simptomų.
„Aptikus įsisiurbusią erkę, ją gyvą galima pristatyti į laboratoriją tyrimams. Tačiau daryti kraujo imuninio atsako tyrimų patariama neskubėti, nes yra didelė tikimybė gauti klaidingai neigiamus rezultatus − susiformuoti atsakui gali prireikti maždaug 4-6 savaičių nuo užsikrėtimo”, − akcentuoja ekspertas.
2024 m. „Lietuvos draudimo” užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus 1 iš 4 šalies gyventojų (24 proc.) bent kartą fiksavo, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė.
Remiantis tyrimo rezultatais, dvi gyventojų grupės daug dažniau fiksavo jiems įsisiurbusias erkes. Visų pirma, tai kaimo vietovių gyventojai, o antroji rizikos grupė − vidutinio 46-55 m. bei vyresnio 56-65 m. amžiaus gyventojai.
„Natūralu, kad kaimiškose vietovėse žmonės būna daug arčiau gamtos, daugelio jų veikla susijusi su ūkininkavimu, žemdirbyste, miško darbais, ir jiems rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra daug didesnė nei miestų gyventojams. O vyresnių amžiaus grupių atstovai santykinai dažniau nei kiti lankosi gamtoje, galbūt ne visada pasirūpina prevencinėmis priemonėmis, todėl tikimybė jiems susidurti su erkėmis irgi išauga”, − teigia A. Juodeikis.
Norintiems apsisaugoti nuo Laimo ligos ir kitų erkių platinamų ligų svarbu:
- Vengti vietų, kuriose jos gyvena – pamiškių, krūmokšnių, aukštų nepjautų žolių;
- Einant į vietas, kuriose didesnė tikimybė susidurti su erkėmis, apsirengti tinkamais drabužiais: dėvėti šviesius rūbus ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, mūvėti kojines, klešnes geriau sukišti į kojines, avėti uždarus batus, galvą, kaklą apsirišti skarele ar užsidėti gerai priglundančią kepurę;
- Naudoti erkių atbaidymui pritaikytus repelentus;
- Po apsilankymo gamtoje patikrinti drabužius ir apžiūrėti kūną, ar nėra erkių;
- Pastebėjus įsisiurbusią erkę ir ją ištraukus, užsiimti savistaba, neignoruoti jaučiamų ar vizualių simptomų – tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytojus.