Apie 260 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų – nuo skurdo mažinimo, vartotojų teisių iki žmogaus teisių, švietimo ir aplinkosaugos – šiandien raštu kreipėsi į Prezidentą, Seimą bei Vyriausybę ragindamos įgyvendinti ambicingą mokesčių pertvarką, kuri užtikrintų mokesčių teisingumą, ženkliai didesnį perskirstymą ir tvarius viešuosius finansus.
Ką konkrečiai siūlo NVO
Nevyriausybinės organizacijos pateikia aiškią reformų kryptį:
- Pajamų apmokestinimo suvienodinimas: šiuo metu vienodo dydžio pajamas gaunantys asmenys moka skirtingus mokesčius, priklausomai nuo pajamų rūšies – tai kuria mokestinį neteisingumą.
- GPM progresyvumo stiprinimas: reikalingi papildomi mokesčių tarifų „laipteliai“, kad daugiau uždirbantys mokėtų santykinai daugiau.
- Lengvatų peržiūra: dalis lengvatų yra socialiai neteisingos ir naudą duoda tik labiau pasiturintiems.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad nepakankamai progresinė ir socialinio teisingumo neužtikrinanti Lietuvos mokesčių sistema yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių aukštą pajamų nelygybę šalyje. 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų siekė 6,32 karto ir buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
Mokesčių sistemos spragos pakerta teisingumo jausmą
Duomenys rodo, kad didžiausia mokestinė našta tenka vidurinei klasei, o labai dideles pajamas gaunantys asmenys mokesčių procentiškai sumoka mažiau.
Viena esminių įsisenėjusių spragų – gyventojų pajamų apmokestinimas pagal kiekvieną pajamų šaltinį atskirai, todėl vienodo dydžio pajamas gaunantys asmenys moka skirtingus mokesčius.
“Pasisakome už teisingą mokesčių sistemą, t.y. mokesčiai turi priklausyti nuo gaunamų pajamų dydžio, o ne nuo pajamų rūšies, o didesnes pajamas ir galimybes turintys asmenys turi prisidėti daugiau prie bendro valstybės saugumo ir gerovės. Taigi, pasisakome už visų rūšių pajamų apjungimą jas apmokestinant ir už progresyvų pajamų apmokestinimą”, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Daugelis galiojančių lengvatų yra fragmentiškos, socialiniu požiūriu neteisingos. Jos iškreipia mokestinės naštos pasiskirstymą. 2021 m. Finansų ministerijos buvo paskaičiuota, kad įvairios mokestinės išimtys lemia apie 790 mln. eurų nesurenkamų pajamų per metus“, – teigia Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Nesurenkama būtiniausioms reikmėms
A. Adomavičienė pabrėžė ir bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymo neteisingumą. Lietuvoje bendras perskirstymas per biudžetą lyginant su kitomis ES valstybėmis yra itin mažas. 2023 m. duomenimis Lietuva perskirstė 32,4 proc. BVP, o ES vidurkis siekė 40 proc.
„Dėl nepakankamo perskirstymo ir mažo biudžeto kenčia sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos finansavimas, o tai reiškia, kad didelei daliai Lietuvos gyventojų paslaugos yra neprieinamos arba nekokybiškos, o viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimai yra itin menki“, – komentavo ji.
Mokesčių pertvarkos vaisiai – ir gynybai, ir viešosioms paslaugoms
Pastaraisiais metais jaučiamas vis didesnis poreikis finansuoti gynybą. Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovės Juditos Akromienės teigimu, būtina užtikrinti, kad papildomai į biudžetą surinktos lėšos būtų efektyviai panaudojamos ir tiesioginiam gynybos finansavimui, ir ilgametėms viešojo sektoriaus finansavimo problemoms spręsti.
„Stiprinant Lietuvos socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą bei aplinkosaugą ne tik kursime solidaresnę ir atsparesnę visuomenę, bet ir užtikrinsime ilgalaikį šalies augimą“, – įsitikinusi J. Akromienė.
Pasak jos, nors Lietuva švietimui skiria panašią BVP dalį kaip vidutiniškai ES, tačiau dėl mažesnio vienam gyventojui tenkančios finansavimo apimties šių lėšų nepakanka, norint užtikrinti kokybišką švietimą.
PVM didinimas – ne išeitis
Nevyriausybinės organizacijos pasisako prieš PVM didinimą, nes šis mokestis labiausiai paveikia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Vietoj to, verta plėsti pajamų bazę per teisingesnį pajamų, kapitalo ir turto apmokestinimą, užtikrinti griežtesnę PVM grobstymo kontrolę bei griežtinti atsakomybę už ūkinę veiklą šešėlyje.
Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol neišnaudojami aplinkosaugos mokesčiai. Siūloma įgyvendinti principą „teršėjas moka“, pagal kurį teršėjas turėtų sumokėti taršos prevencijos, kontrolės ir taisomųjų priemonių išlaidas.
NVO ragina užtikrinti, kad mokesčių pertvarkos nauda būtų aiškiai matoma – papildomos biudžeto pajamos turi būti nukreiptos į gynybą ir viešųjų paslaugų gerinimą.
Su visais nevyriausybinių organizacijų siūlymais galima susipažinti čia.