Dvidešimt šeštoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už fantazijos siausmą, magijos, mistikos ir realybės sankirtą romane paaugliams ir visai šeimai “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024), paskirta rašytojai Linai Navickaitei-Greičiuvienei.
Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra ir reikliausi skaitytojai bei vertintojai – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Dovilė Zelčiūtė, Gvidas Latakas, Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas, Premijos skyrimą lemia kūrinio meninis lygis, originalumas, reikšmingumas.
Iš tiesų, retas ir stebinantis atvejis mūsų nūdienos literatūroje kaunietės rašytojos Linos Navickaitės – Greičiuvienės solidžios apimties knyga “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija”. Unikali ne savo apimtimi (per 400 psl.) bet visų pirma netikėtumu ir pribloškiančiu daugiaprasmiškumu, filosofiniu gilumu, beribe fantazija ir išmone.
Tai fantazijos siausmas, nerealios, sapno stilistiką primenančios sudėtingo siužeto linijos, daugybės veikėjų išradingais, kruopščiai parinktais vardais, mistiška atmosfera, pagavūs, kvapą gniaužiantys nuotykiai, nugalint piktąsias jėgas, kurios romane ypatingai išradingai pavaizduotos – blogis kaskart įgauna kitas formas ir pavidalus, veikia žmogų įvairiausiais būdais, paralyžiuoja jo valią, užmigdo sąžinę, skatina pavydą, žiaurumą, veidmainystę ir apgaulę.
Romanas skiriamas visų pirma paaugliams ir visai šeimai, tad nerealių, fantastinių nuotykių ir kelionių per pasakiškas salas istorijos, įsimenantys charakteriai, subtilus pasakojimo stilius sudomins ir vyresnio amžiaus skaitytojus.
Liną Navickaitę pažįstame labiau kaip poetę, išleidusią keletą eilėraščių rinkinių, bet ankstesnės prozos knygelės ir eseistika, manau jau buvo tam tikra meninė paraiška svaresniems kūriniams. Tas brandumas ir gilumas, ryškaus prozininkės talento blyksnis, netikėtai atsivėrusios giluminės, pasąmoninės kūrybinės srovės ženklina naująją autorės knygą.
“Ketvertas su paukščiu” – epinio užmojo pasakojimas apie žmogaus sielos slėpinius, sapnų, nuojautų, mistikos pasaulius, žūtbūtinę gėrio ir pikto kovą, pasirinkimo galimybę. Romanas, be abejo, priklauso maginės fantastikos žanrui, Lietuvoje ne tik menkai težinomam, bet ir labai menkai atstovaujamam grožinėje kūryboje. Tarp kelių mažosios formos kūrinių, išleistų bene prieš dvidešimtmetį, paminėtinos Romualdo Drakšo, Gintauto K. Ivanicko knygelės. Tačiau didesnio dėmesio ir proveržio ši tematika nesusilaukė.
Ir keista. Juk maginė fantastika (angl. fantasy) – viena iš fantastikos (t. y. literatūros, kino, žaidimų, muzikos, dailės ir kt.) atmainų, labai išpopuliarėjusi Vakaruose. Būdingas žanro bruožas – magijos, antgamtinių reiškinių vaizdavimas, priešingai nei mokslinėje fantastikoje – modernių technologijų nebuvimas. Maginė fantastika – tarsi šiais laikais kuriamos pasakos, tik daugeliu atvejų skirtos ne tik vaikams.
Ne tik užsieniuose, bet ir Lietuvoje itin populiarūs garsūs šio žanro kūriniai, visų pirma Dž. Ronaldo Ruelo Tolkino (Tolkien) „Žiedų valdovas“, „Hobitas“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės burtininkas“, bei kt.
Romanas “Ketvertas su paukščiu”, be abejo, yra unikalus šio žanro kūrinys mūsų literatūroje, jį drąsiai galima lyginti ir su garsiaisiais Dž. R.R. Tolkino, J. K. Rowling romanais. Savo sumanymo užmoju, originaliu perteikimu ir fantazijos siausmu L. Navickaitės knyga drąsiai gali varžytis su žymiausiais šio žanro užsieniečių kūriniais.
Visų pirma, romane labai ryškiai pavaizduotas ir išplėtotas paralelinis pasaulis, akivaizdūs epiniai užmojai, nuolat kalbama apie kovą su antgamtinėmis blogio jėgomis, ir ne tik kalbama, bet ir kovojama tiesiogiai. Romane veikia fantastinės įvairių rūšių būtybės, ypač išradinga autorė, kurdama blogio jėgas. Be to, Lina Navickaitė sugebėjo pagaviai pavaizduoti alternatyvius pasaulius, susieti veiksmą su magija, burtais, praeitimi, tautosaka, mitologija.
Skaitant knygą, neblėsta susidomėjimas, nuotykių gausa ir neįtikėtini personažų viražai užburia, nelieka vietos nuobodžiui ir jausmui, kad tai kažkur girdėta, skaityta ar matyta. Nauja, šviežia, originalu. Ketverių vaikų (su išmoninga papūgėle) žygiai, gelbstint sergančią mergaitę, jų pasiaukojimas, drąsa ir ryžtas ribinėse situacijose negali nežavėti.
Ypač įsimintinos blogio ir prievartos jėgų siautėjimo scenos, žiaurūs kitaminčių persekiojimai, kankinimai ir žudynės. Kaip tai aktualu ir nūdieniška karo Ukrainoje fone, primena rusofašistų okupantų siautėjimą, diktatūrinio režimo įdiegtą aklo paklusnumo ir baimės sistemą.
Svetainės ,,Kauno rašytojai” info.