Kaunas vienuoliktus metus tęsia nacionalinį pripažinimą pelniusią Paveldotvarkos programą ir kviečia tvarkyti bei puoselėti istorinius pastatus. Kauno savivaldybė tokių statinių savininkams pasirengusi dalinai finansuoti fasadų, dekoro elementų atnaujinimą, tvarkybos projektų paruošimą, apšvietimo ar neįgaliųjų įeigos įrengimą. Paraiškų 2025-iesiems laukiama iki sausio 31 dienos.
Paraiškos jau priimamos
Šiemet Paveldotvarkos programoje rikiuojasi 33 užbaigti ar paskutinių teptukų štrichų laukiantys pastatai, dar 16 planuojama perkelti į kitus metus. Jų atnaujinimui iš savivaldybės biudžeto skirta beveik 1,3 mln. eurų.
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas neabejoja, kad 2025-ųjų sezonas bus ne mažiau produktyvus: „Paveldotvarkos programos apsukos nelėtės: prioritetu ir toliau išliks miesto vizitinės kortelės: UNESCO ir Europos paveldo ženklu įvertinti tarpukario modernizmo pastatai, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos, medinė architektūra.
Esame suinteresuoti, kad kuo daugiau miesto įvaizdžiui svarbių pastatų būtų atnaujinti. Tam reikia didesnio gyventojų, pastatų administratorių ir rangovų aktyvumo bei tarpusavio bendradarbiavimo.”
2025 metų Paveldotvarkos sezonui paraiškų laukiama iki 2025 m. sausio 31 d. Gyventojai su daliniu miesto finansavimu gali tvarkytis fasadus, įsirengti dekoratyvinį apšvietimą, pritaikyti pastatą neįgaliųjų poreikiams ar pasiruošti tvarkybos projektus kitiems metams.
Kaunas finansuoja iki 50 proc. kaštų mūriniams pastatams, iki 75 proc. – medinei architektūrai. Plačiau apie programą: paveldotvarka.kaunas.lt.
Atgaivintos miesto puošmenos
Atsinaujinę modernizmo ir istoriniai pastatai jau kviečia pakelti galvas – iš pastolių išsivadavo įspūdingi Art deco stilistikos namai D. Daukanto, A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio gatvėse. Bene ryškiausi Paveldotvarkos programos „pacientai” – vadinamieji Ugniagesių rūmai ir Lietuvos sporto universiteto pastatas Sporto gatvėje, taip pat – istoriniai namai senamiestyje, Vilniaus gatvėje.
Mūriniuose architektūros objektuose dažniausiai pašalinami atšokę tinko ir dažų sluoksniai, perbetonuojami ir hidroizoliuojami balkonai, keičiami apskardinimai, lietaus nuvedimo sistemos, atkuriami lipdiniai ir kiti dekoro elementai, tinkuojami, nuglaistomi ir pagal polichrominių tyrimų rezultatus perdažomi fasadai.
Šių metų rekordas – finansavimas skirtas net 6 mediniams pastatams: trijuose jų vykdomi darbai, kitiems rengiami tvarkybos darbų projektai. Čia keičiamos supuvusios lentelės, pavieniai sienojų rąstai, atkuriami drožiniai, sudedamas naujas apskardinimas, fasadai perdažomi.
„Nacionaliniu mastu įvertinta Paveldotvarkos programa – geras pavyzdys, kaip miestas ir gyventojai gali pasiekti bendrų tikslų. Tokių iniciatyvų dėka atnaujinta jau beveik du šimtai fasadų. Kasmet gauname maždaug po pusšimtį paraiškų ir toliau galime tvarkyti bei dailinti likusius. Kviečiu aktyviai dalyvauti ir šiemet. Kartu kuriame patrauklesnį miestą”, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Dešimtmetį gyvuojanti Kauno iniciatyva nuo 2015-ųjų jau atliko 232 darbus už beveik 5,5 mln. eurų.