Po rekordinių, visą Europą alinusių šios vasaros karščių, po liūčių sukelto potvynio Ispaniją ištikusios milžiniško masto katastrofos klimato krizės padariniai tampa daugiau nei akivaizdūs. Prognozuojama, jog tokie ir panašūs klimato kataklizmai ateityje intensyvės, o jų poveikio mastas dar labiau išaugs.
Šių procesų akivaizdoje Europos Sąjungos valstybės narės, regis, neskuba į nacionalinę teisę perkelti ypatingai aktualių, kovai su klimato krize skirtų dokumentų, kurių įgyvendinimas pagal europinę teisę pastarosioms yra teisiškai įpareigojantis ir privalomas.
Iš 27 ES valstybių narių vienintelė Austrija iki nustatyto termino į savo nacionalinę teisę perkėlė europinę direktyvą, numatančią prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos sukūrimą pastatams ir kelių transportui. Tuo tarpu to atlikti nesugebėjusioms likusioms 26 valstybėms narėms Europos Komisija inicijavo europinės teisės pažeidimo procedūras.
Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę svarbus ne tik klimato kaitos švelninimo aspektu. Dokumentas taip pat numato, kad pajamos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais bus skiriamos naujajam Socialiniam klimato fondui, kurio lėšomis ES valstybėse narėse bus remiamos pažeidžiamiausios grupės, patiriančios energetinį, transporto skurdą ir kt.
Prekybos apyvartiniais taršos leidimais esmė
Europinė prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (angl. EU Emission Trading System, EU ETS) yra viena pagrindinių ES klimato kaitos mažinimo priemonių, o taip pat – pirmoji ir didžiausia pasaulyje prekybos taršos leidimais rinka, leidžianti ekonomiškai efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Sistema ES veikia nuo 2005 metų, ji taikoma iškastinio kuro elektrinėms, pramonės kompanijoms (geležies, aliuminio, cemento, stiklo gamybos ir kt.), aviacijai bei kitiems taršą generuojantiems sektoriams. Ji remiasi dviem svarbiais principais, iš kurių pirmasis žinomas kaip „teršėjas moka“ (angl. polluter pays) ir nusako šios sistemos paskirtį, o antrasis principas – „apribok ir prekiauk” (angl. cap and trade) – nusako sistemos veikimo būdą.
Šiuo atveju teršėjams nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į aplinką kvota, o bendras leistinas emisijų kiekis paskirstomas kaip apyvartiniai taršos leidimai.
Leidimais prekiaujama rinkoje: teršėjai, išnaudoję savo apyvartinius taršos leidimus, gali jų nusipirkti papildomai ir atvirkščiai – kompanijos, kurios neišnaudoja savo taršos leidimų, gali juos parduoti įmonėms, teršiančioms daugiau.
Dvi sistemos
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniai ES skirstomi į kategorijas, vienai iš kurių priskiriami minėti stambūs pramonės objektai (elektrinės, gamyklos ir pan.), aviacijos, jūrų transporto sektorius, į aplinką išmetantys apie 40 proc. teršalų. Šiems sektoriams bus ir toliau taikoma dabartinė, jau egzistuojanti sistema – vadinamoji ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema 1 (angl. EU Emission Trading System 1, arba ETS1).
Deja, nepaisant visų pastangų, šios sistemos nepakanka norint pasiekti bendrą ES tikslą iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 55 proc., o iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą. Kitaip tariant, šie tikslai negalės būti įgyvendinti, jei greta minėtų sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nebus reikšmingai mažinamos ir pastatų bei kelių transporto kategorijose.
Todėl norima sukurti dar vieną, atskirą sistemą, plečiant prekybą taršos leidimais į kitus sektorius, kuriuose susidaro nemaža dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Naujoji ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema 2 (EU Emission Trading System 2, ETS2) apims kuro deginimą pastatuose, kelių transporte ir pramonėje, kuriai nebuvo taikoma dabartinė, jau egzistuojanti sistema. Ji pradės veikti 2027 metais..
„Nuodėmės mokestis“
Naujosios ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos sukūrimą Lietuvoje jau spėta pakrikštyti „nuodėmės mokesčiu“. Šis skambus pavadinimas iš tiesų turi racijos, kadangi sistema grindžiama europinėje teisėje jau kuris laikas taikomu „teršėjas moka“ principu, kuriuo taip pat remiasi ir visas globalus klimato kaitos ribojimo režimas.
ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema 2 apims benziną, dyzeliną ir šildymo kurą, pvz., gamtines dujas, tačiau ji bus taikoma ne galutiniams vartotojams, tokiems kaip automobilių vairuotojai ar namų ūkiai, o akcizus už energetinius produktus mokantiems kuro tiekėjams.
Tiesa, ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema 2 nebus taikoma žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams, kurie identifikuojami kaip jautrūs. Išimtis suteikta ir dyzelinu varomiems traukiniams.
Ruoštis būtina jau dabar
Informacija apie naująją sistemą Lietuvos žiniasklaidoje iki šiol buvo teikiama pakankamai dozuotai, daugiausia akcentuojant potencialų prekių ir paslaugų, kurioms naudojamas iškastinis kuras, brangimą. Naujoji sistema Lietuvai taip pat gali atverti ir naujų galimybių, bet tam ruoštis būtina jau dabar.
Naujoji sistema ir toliau skatins modernizuoti energetikos, transporto sektorius ir pramonę, tuo pat metu siekiant laikytis šalies klimato įsipareigojimų, kurių įgyvendinimas, ypač transporto sektoriuje, šiuo metu nėra pakankamas. Kaip BNS dar vasarą teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, naujoji sistema Lietuvai gali „atnešti milijardus pajamų arba milijardus išlaidų. (…) Todėl žinutė viena: pasiruoškime, investuokime į šilumos siurblius, sėskime į viešąjį transportą, elektromobilius ir alternatyvias kuro rūšis, nes taip mūsų ekonomika gaus daugiau iš kitų teršėjų, negu sumokės pati“.
Be to, dalis iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautų pajamų bus panaudota pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms remti per Socialinį klimato fondą, o tai yra labai aktualu Lietuvai, kurioje energetinio skurdo problema iki šiol išlieka ypatingai opi. Tikimasi, kad iki 2032 metų iš šio fondo Lietuva papildomai gaus 664 mln. eurų. Likusias pajamas valstybės narės bus įpareigotos panaudoti klimato ir socialinėms priemonėms (sveikatos apsaugai, švietimui ir kt.).
Verčia abejoti valstybių narių įsipareigojimais
Akcentuojant vien ekonominius aspektus ir potencialų kainų augimą, viešojoje erdvėje beveik nekalbama apie numatomą poveikį klimato krizės sprendimui – naujoji sistema apims net 45 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kas leis iki 2030 metų jų kiekį sumažinti 42 proc., palyginus su 2005 metais.
Kaip bebūtų, ES valstybės narės į savo nacionalinę teisę neskubėjo perkelti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos 2 sukūrimą reglamentuojančios direktyvos – to atlikti iki nustatyto termino šių metų liepą nesugebėjo net 26 iš 27 valstybių narių.
Nors europinę teisę perkelti į nacionalinę vėluojama gana dažnai, toks didelis šios ydingos praktikos mastas verčia abejoti daugumos ES valstybių narių europiniais įsipareigojimais ir kelia klausimą, ar jos iš tiesų rimtai žiūri į klimato krizę bei savo klimato tikslų įgyvendinimą.
Regis, vis dėlto mes suskubome ir „traukinį pavijome“. Lietuvoje sistemos sukūrimui reikalingi pakeitimai pradėti taikyti jau po termino, šių metų liepą įsigaliojus Klimato kaitos valdymo įstatymo naujajai redakcijai.
Paruošė Aistė Pikšrytė
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.