Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) naujoji prezidentė dr. Lina Girdauskienė išskiria tris pagrindines kryptis, kurios bus prioritetu jos visos kadencijos metu. Prezidentės nuomone, koleginis sektorius veiks stiprindamas binarinę aukštojo mokslo sistemą, siekdamas balanso tarp sektorių šalies visuomenės labui, dirbs siekdamas užtikrinti sąžiningas kolegijų ir universitetų veiklos sąlygas, bei didins kolegijų atstovaujamumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Balanso užtikrinimas
Pasak LKDK prezidentės ir Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) direktorės dr. L. Girdauskienės, ne tik koleginis sektorius, bet ir visa Lietuvos aukštojo mokslo sistema išgyvena permainų laikotarpį ir turi įveikti nemažai laukiančių iššūkių.
„Pirmas ir pagrindinis LKDK siekis ir uždavinys – sustiprinti binarinę aukštojo mokslo sistemą, kuri Lietuvoje veikia daugiau nei 20 metų, ir auginti koleginio sektoriaus potencialą. Tai esminis uždavinys šalies visuomenės poreikių užtikrinimo kontekste. Visgi, paskutinis laikmetis rodo, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema neveikia taip, kaip turėtų.
Šiandien matome nevienodas kolegijų ir universitetų veiklos sąlygas tiek kalbant apie skiriamą finansavimą studijoms ir moksliniams tyrimams, tiek apie keliamus uždavinius aukštosioms mokykloms, priėmimo sąlygų vienodinimo kontekste ir kt.
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoti pokyčiai stiprina koleginį sektorių, ypač kalbant apie misijas ir veiklos sritis. Tačiau turime aktyviai dirbti siekdami didesnio koleginio sektoriaus atstovaujamumo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, privalome dar gerokai stiprinti kolegijas, norėdami sėkmingai pasiekti LR Vyriausybės iškeltus kokybinius tikslus, nustatytus LR Mokslo ir studijų įstatyme, galiosiančius jau nuo 2029 metų“, – sako LKDK prezidentė.
Trumposios studijos
Pasak dr. L. Girdauskienės, svarbu artimiausiu metu ženkliai labiau įveiklinti 5-ojo ISCED lygmens trumpąsias studijas.
„Šiandien dar stokojama visuomenėje supratimo, kas yra tos 5-ojo ISCED lygmens trumposios studijos, kokias galimybes šios studijos gali suteikti, kokio lygmens specialistai bus ruošiami. Reikia aktyvesnio viešinimo nacionaliniu lygmeniu ir detalesnio naudų išaiškinimo, taip pat veikiančių mechanizmų, kaip sklandžiai būtų galima tęsti studijas ir pereiti iš 5-ojo ISCED lygmens (trumpųjų studijų) į 6-ąjį (profesinio bakalauro studijos), galbūt net dalį modulių užskaitant ir taip sutrumpinant jau profesinio bakalauro studijų trukmę.
Tenka apgailestauti, kad mūsų šalies visuomenė patenka tarp mažiausiai besimokančių visą gyvenimą. Pabaigus 4-ąjį ISCED profesinį lygį studijuojančių toliau procentas ženkliai sumažėja ir profesinio bakalauro studijose lieka tik keli procentai. Tad tai taip pat vienas iš svarbių klausimų, siekiant užtikrinti kokybišką mokymąsi visą gyvenimą. Juk gausesnės žinios ir gebėjimai užtikrina absolventams geresnes darbo vietas ir užmokestį, kuria didesnę pridėtinę vertę šalies verslui ir viešajam sektoriui, mažina galimybes priešiškoms jėgoms neigiamai veikti mūsų piliečių sąmoningumą geopolitiniame kontekste“, – tikina dr. L. Girdauskienė.
Profesinė magistrantūra ir doktorantūra
LKDK prezidentės teigimu ir toliau dėmesys bus skiriamas studijų ir taikomosios mokslo bei eksperimentinės plėtros kokybei, siekiant atliepti Mokslo ir studijų įstatyme keliamus reikalavimus, sudarančius prielaidas tapti taikomųjų mokslų universitetais, galinčiais vykdyti profesinės magistrantūros, o gal ir profesinės doktorantūros, kaip tai yra daroma ne vienoje užsienio šalyje, studijas.
„2022 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas numato, kad kolegijos, atitinkančios MTEP vertinimo reikalavimus nuo 2029 metų galės vykdyti profesinės magistrantūros studijas. Šiai dienai nemaža dalis kolegijų kryptingai dirba, kad įgyvendintų šiuos LR Vyriausybės iškeltus reikalavimus ir galėtų ne tik vadintis taikomųjų mokslų universitetais, tačiau vykdoma veikla atspindėtų šią misiją.
Profesinė magistrantūra ir doktorantūra užtikrintų aukštos kokybės MTEP veiklos prielaidas, ženkliai pagerintų studijų kokybę, integruojant į studijas MTEP veiklos rezultatus, užtikrintų dar kokybiškesnį reikalingų specialistų parengimą. Žvelgiant į daugelio Europos šalių praktiką, matome, kad jau šiandien tokie taikomųjų mokslų universitetai vykdo tiek profesinės magistrantūros, tiek doktorantūros studijas. Tad neabejotinai siekiame suvienodinti mūsų studentams sąlygas tarptautiniu lygmeniu ir taip padėti užtikrinti studentų įsitraukimą į taikomuosius mokslo tyrimus“, – kadencijos planus pristato LKDK prezidentė dr. L. Girdauskienė.