Suaugusieji, įsigiję keturratį, nevengia su jais ir atlikti ūkio darbų, ir papramogauti, pakeliauti po gamtą. Šiuo smagiu užsiėmimu knieti pasidalinti ir su vaikais, tačiau neretai prisibijoma: ar tai bus saugu jaunuoliams, ar patogu ir naudinga, ir galiausiai – kiek truks pramogavimo sezonas? Eksperto teigimu, pasirūpinus tinkamu keturračiu ir atžalų saugumu, važinėti galima bet kuriuo sezonu nuo pat ankstyvo amžiaus.
Keturračiai – ne vien pramogai ir darbui, ir ne vien vasarai
Daugumai tėvų keturratis atrodo pavojingas, tačiau tiesa ta, kad jis vaikams pavojingas bene tiek pat, kiek ir bet kokia kita motorinė transporto priemonė. Vis dėlto, tinkamai pasirūpinus saugumu, keturratis gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, išmokyti kūno judesių motorikos, įsitraukimo, disciplinos, taip pat – džiaugtis gamta bei daugiau laiko leisti lauke, o ne prie kompiuterio ekrano. Tai bus ilgalaikė neatsibostanti pramoga, kuri vėliau leis daug lengviau užlipti ant motociklo ir greičiau išmokti vairuoti automobilį.
„Vaikiški keturračiai, kaip ir vaikiški motociklai, – vienas smagiausių dalykų. Mano abi dukros važinėja su vaikiškais keturračiais – tai iš tiesų labai linksma bei aktyvi veikla. Tik, žinoma, reikia nubrėžti ribas“, – sako Dakaro ralį keturračiu įveikęs „CFMOTO Thunder Racing Team“ komandos lenktynininkas Antanas Kanopkinas.
Nemažai tėvų galvoja, jog tokios pramoginės transporto priemonės vaikams kaip keturračiai tinka tik vasarą, tačiau A. Kanopkinas tvirtina, kad atvirkščiai – karštos vasaros dienos mažiausiai tinka važinėti vaikams, nes jie gali sukaisti. Be to, atžalų negalima paleisti važinėti be papildomų apsaugų, jas reikia aprengti, o kadangi keturračio vairavimas yra aktyvi, jėgų reikalaujanti veikla, jaunieji vairuotojai gali perkaisti. Todėl ruduo, pavasaris ir netgi žiema, anot pašnekovo, yra geriausias metas leisti laiką lauke su keturračiu.
Nuo kada galima važinėti keturračiu ir koks jis turėtų būti?
Nemaža dalis tėvų mano, kad ant keturračio geriausia sėsti vyresniam, labiau subrendusiam paaugliui. Deja, išstypę, maištauti mėgstantys, tačiau įgūdžių dar neturintys paaugliai, užsikabaroję ant suaugusiesiems skirtų keturračių, patenka į didžiausią pavojaus zoną.
Pasak A. Kanopkino, geriausia jaunuolius pratinti prie transporto priemonės nuo pat mažens, kai jie yra imliausi mokytis. Juk pasodinti vaiką į gokartą nuo trejų ketverių metų amžiaus yra normalu. Lygiai taip pat šešiametį jau galima sodinti ant vaikams pritaikyto keturračio.
Vaikiški keturračiai būna gerokai mažesni nei skirti suaugusiesiems, jie turi nedidelio darbo tūrio 50–11 kub. cm variklius, kurie leidžia išvystyti iki 45 km / val. apribotą didžiausią greitį. Vaikams negalima vairuoti didelių keturračių, nes jie privalo patogiai atsisėsti ant sėdynės ir pasiekti visus valdiklius, turi gebėti patogiai sukti vairą. Taip pat keturratis neturėtų sverti 4 kartus daugiau už vairuotoją.
Aišku, mažamečiai gali prisidaryti rimtų problemų ir riedėdami mažesniu nei 45 km/val. greičiu, taigi jų negalima paleisti be priežiūros. Naujus saugumo standartus nubrėžti pradeda rinkoje pasirodę elektriniai keturračiai vaikams.
Elektros pavara padidina saugumą
„Šiuolaikiniai elektriniai keturračiai praplečia saugumo ribas. Daugelis gamintojų taiko įvairias technologines saugumo priemones: pavyzdžiui, pagal GPS pažymima teritorija, už kurios išvažiavus keturratis tiesiog užgęsta, taip pat galima nustatyti greičio ribojimus, o tai leidžia nuo mažens mergaites ir berniukus pratinti prie transporto priemonės ir po truputį, saugiai lavinti vairavimo įgūdžius“, – informacija dalijasi A. Kanopkinas.
Štai vaikišką „CFMoto CForce EV110“ keturračio modelį galima sujungti su specialia išmaniąja programėle ir joje nustatyti iki 300 metrų siekiantį perimetrą. Vaikui išvairavus iš numatytos teritorijos, telefonas perspės tėvus, keturratis pradės skleisti garsinį signalą, o jo greitis bus apribotas iki 5 km/val.
Taip pat yra galimybė pasirinkti maksimalaus greičio ribojimą, galima iš viso užrakinti keturratį arba išsiųsti pranešimą į prietaisų skydelį grįžti namo. Sūnui ar dukrai paaugus, su tokiais keturračiais galima išvažiuoti ir toliau nuo namų, nes baterija viena įkrova leidžia įveikti 60 km.
Mažiausi keturračiai tinkamiausi vaikams iki 12 metų. Augant atžalai, pagal jos ūgį ir svorį turėtų augti ir keturratis. Visgi 16-os ir daugiau sulaukusių nepilnamečių dar nereikėtų sodinti ant didelių ir sunkių galiūnų, skirtų suaugėliams. Jiems labiausiai tiktų mažesni ir lengvesni 200–300 kub. cm variklių apimties aparatai.
Kaip mokyti važiuoti?
Neturėtų kilti ir jokių klausimų dėl saugumo įrangos. Keturračiu keliaujantis vaikas privalo dėvėti šalmą, mūvėti pirštines, batus, reikėtų pasirūpinti ir papildomomis apsaugos priemonėmis.
O kaip važinėti, kad vaikui būtų ir smagu, ir saugu, ir lavėtų įgūdžiai? Pramokus bazinio keturračių valdymo, kieme galima sudėlioti kliūčių, kurias reikia perlipti ar apvažiuoti, ruožą. Pažangesnius vairuotojus galima mokyti lėtai balansuoti ant dviejų ratų – tai išmokys geriau valdyti kūną, nes vairuojant keturratį dirba beveik visos kūno dalys. Paaugus, galima jau lįsti su tėvais giliau į miškus, sudėlioti pažintinę trasą pagal žemėlapį, surengti orientacines varžybas.
„Keturračiai iš tiesų ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, vairavimo įgūdžius, o papildomas įgytas kompetencijas paskui lengva panaudoti kasdieniame gyvenime, vairuojant motorolerį, kiek vėliau – automobilį. Vaikai, anksti pradėję mokytis naudotis transporto priemonėmis, vėliau bus saugesni keliuose“, – konstatuoja keturračių lenktynininkas A. Kanopkinas.