Nuo mažų dienų Žaliakalnyje šalia Ąžuolyno gyvenęs ir jaunystę aktyviam sportui dedikavęs Prezidentas Valdas Adamkus aplankė atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną bei renovuotą Sporto halę. Buvęs šalies vadovas su nostalgija dalijosi prisiminimais apie čia prasidėjusį lengvaatlečio kelią, atvedusį iki 100 metrų bėgimo rekordo. Neslėpdamas susižavėjimo Kauno demonstruojama pažanga, svečias išsakė tvirtą nuomonę, esą tai gali būti pagrindinis stadionas, kurio Lietuvai šiuo metu pakaktų.
Sužadino daug sentimentų
Jau kurį laiką planavęs aplankyti naujai atgimusį Dariaus ir Girėno stadioną bei legendinę Sporto halę, Prezidentas Valdas Adamkus pagaliau šį planą įgyvendino.
„Jau važiuojant čia nustebau. Žavu! Čia pasaulinio masto… Turbūt gražiausias stadionas Baltijos valstybėse, – vos įžengęs į tribūnas ir nužvelgęs iš pagrindų atnaujiną erdvę, pirmus įspūdžius išsakė V. Adamkus. – Savotiška nostalgija ir daug sentimentų šiai aikštei išliko.”
Prezidentas netruko prisiminimais sugrįžti į jaunystės laikus. Tuomet pajėgus lengvaatletis ne kartą gerino mūsų šalies 100 metrų bėgimo rekordą, buvo įveikęs 11 sekundžių ribą ir atstovavo Lietuvai tarptautinio rango varžybose.
„Aš prisimenu, kaip čia buvo seniai, kadangi bėgau tais takais, – kalbėjo V. Adamkus, pasakodamas ir apie anuomet šalia aikštės stovėjusias medines tribūnas. – Čia būdavo raudoni takai šlako, kiek prisimenu. Buvo ir juodi, kada aš dar su lopetėle sau starto duobutes kasdavau – jokių starto blokų, nieko.”
Architektai pristatė idėjas
Penktadienio popietę garbų svečią Ąžuolyno prieigose pasitiko Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su komanda ir stadiono rekonstrukcijos projekto autoriai – 19 metų veiklos sukaktį tądien minėję studijos „Archas” architektai.
„Visi klausia, kodėl čia taip pilka, pilka. Todėl, kad žmonės ir emocijos turi užpildyti stadioną, o ne kėdžių spalvos ar raudonos dangos. Čia viskas tam, kad sportuotų ir džiaugtųsi”, – savo įgyvendintas idėjas pristatė architektas Mantas Navalinskas.
Jam antrinęs kolega Tomas Kuleša pridūrė, kad pasirinktas koloritas padeda išryškinti veiksmą aikštėje: „Didžioji auditorijos dalis paprastai futbolo rungtynes stebi televizijos eteryje. Siekėme, kad tiek ekranuose, tiek ir stebint gyvai, dominuotų futbolo ar lengvosios atletikos grožis, o ne oranžiniai bėgimo takai, kurie labiausiai būdingi sporte.”
Architektų studijos partneris Gintaras Čepurna, klausydamasis V. Adamkaus pasakojimų, prisipažino jautęs ypatingą atsakomybę rengiant ir įgyvendinant projektą, mat jaunystėje čia nemažai sportavęs ir pats.
Sostinėje stadiono nestatytų
„Tai kada užpildysit žiūrovais?” – šyptelėdamas pasiteiravo svečias.
Architektai teigė savo darbą padarę, o dabar pilnomis tribūnomis esą turėtų rūpintis sportininkai bei atlikėjai. V. Matijošaitis atkreipė dėmesį, jog šiemet suplanuoti keli didieji šou verslo renginiai: rugpjūčio pradžioje į dvi dienas vyksiančius garsaus britų atlikėjo Ed Sheeran koncertus planuojama parduoti po 40 tūkst. bilietų, o vasaros gale čia daugiatūkstantinę publiką sukvies ir viena populiariausių Lietuvoje dainininkė Jessica Shy.
Buvęs šalies vadovas išsakė kategorišką poziciją dėl naujo nacionalinio stadiono. Pasak jo, vienintelis šiuo metu Lietuvoje esantis Dariaus ir Girėno stadionas Kaune, kuriam UEFA suteikusi aukščiausią 4 kategoriją, galėtų ir toliau išlikti pagrindine tokio dydžio sporto renginių erdve: „Iš viso, aš galvoju, nesusipratimas yra dabar Vilniuje statyti tokį stadioną. Aš tikrai neleisčiau. Per šimtą kilometrų – du stadionai, prie trijų milijonų gyventojų?”
Pelnytas sporto miesto titulas
„Kaunas ne veltui vadinamas sporto miestu. Turime didžiausią krepšinio areną, o stadionas jau tapo futbolo rinktinės namais. Vaikų popamokiniam ugdymui ir įvairiems renginiams pritaikyta Sporto halė. Šalia – sutvarkytas Ąžuolynas, baigiamas statyti lengvosios atletikos maniežas. Ruošiamės atgaivinti ir Vytauto parką”, – lydėdamas Prezidentą po stadiono bei halės erdves, apie ryškesnius projektus Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse pasakojo V. Matijošaitis.
Meras priminė ir greta finišuojančią Dainų slėnio rekonstrukciją. Birželio 29 dieną čia planuojama griausmingai atidaryti 100-mečio jubiliejų pasitinkančią Dainų šventę. Prezidentas pastebėjo, kad erdviame stadione galėtų vykti šventiniai šokėjų pasirodymai.
Šiuo metu Kaunas įgyvendina ir daugiau sporto projektų. Lampėdžiuose baigiama įrengti moderni irklavimo trasa. Kauno marių pakrantėje kyla nauja buriavimo mokyklos bazė, plečiamas šiuolaikiškas Neptūno įlankos uostas.
Aleksote ruošiamasi universalios futbolo ir regbio arenos statybai. Planuojama išnaudoti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pakraštyje esančius žaliuosius plotus atvirų lauko aikštynų kompleksui. Čia pat numatyta ir vieta pirmajam šalyje Ekstremalaus sporto centrui.
Geros naujienos artėja ir plaukimo entuziastams – per artimiausius metus Šilainiuose ir Panemunėje iškils naujutėlaičiai baseinai su SPA zonomis. Jų plėtra mieste tęsis ir toliau.
Naujovės Prezidento vardo gimnazijoje
Tarp Kaune vystomų infrastruktūros projektų esama ir tiesiogiai su Prezidento V. Adamkaus vardu susietų objektų. Dar 2016 metais juo „pakrikštyta” gimnazija Aleksote, Bitininkų gatvėje. Netrukus miestas atliko kapitalinę šios įstaigos renovaciją, įrengiant papildomą aukštą ir gerokai išplečiant pagrindinio pastato plotą.
Šiuo metu rengiamas projektas Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos pradinių klasių korpuso rekonstrukcijai. Planuojama buvusį Moksleivių aplinkotyros centro pastatą Šeštokų gatvėje pakeisti naujomis erdvėmis, jų plotą padidinant bemaž tris kartus – nuo 1,6 tūkst. iki 4,5 tūkst. kv. metrų.
Vietoje dabartinių septynių kabinetų bus įrengtos 24 klasės pradinukams su visomis papildomomis personalo patalpomis ir universalia aktų bei sporto sale. Tokį poreikį padiktavo itin sparti Aleksoto mikrorajono plėtra ir kasmet vis didėjantis gimnazijos populiarumas tarp mažųjų kauniečių ir jų tėvelių.
Ekologinę kryptį pasirinkusios gimnazijos auklėtiniai čia pat turės edukacinį šiltnamį bei vidinį kiemelį, tiksiantį ir vietos bendruomenės susibūrimams.
