Klimato kaitos padariniai gamtai ir mūsų kasdienybei yra nenuginčijami, ji veikia visas gyvenimo sritis. Ne išimtis ir architektūra bei statybos – naujausios tendencijos vis dažniau atsigręžia į tvaresnius ir ilgaamžius sprendimus. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis pataria, į ką atsižvelgti projektuojant ir statant namus, kaip klimato kaita keičia šias sritis bei svarsto, kas gali laukti ateityje.
„Dėl sparčiai besivystančios klimato kaitos turime keisti visą statybų ir projektavimo filosofiją bei teisinius reglamentus. Kaip ir visose srityse, taip ir architektūroje ir statyboje, privalome stengtis sustabdyti klimato kaitą ir rinktis tvaresnes medžiagas bei aplinkai draugiškus sprendimus. Klimato pokyčiai, nors ir menkai juntami, jau keičia projektavimo ir statybų tendencijas”, – pasakoja architektų sąjungos pirmininkas G. Balčytis.
Populiarėja tvarūs sprendimai
Tvarumo tendencijos vis dažniau pastebimos tiek projektuojant, tiek statant pastatus Lietuvoje. Atsiranda vis daugiau modernių fasadų, pirmenybė teikiama aukščiausios energinės klasės pastatams, vis didesnis dėmesys skiriamas žaliosioms zonoms.
„Projektuotojai dažniau bando atrasti natūralumo ir žalumo ne tik pastato išorėje, bet ir viduje. Žmonėms reikia gamtos ir raminančios aplinkos ne tik poilsio, bet ir darbo metu – tai atskleidžia tendencijos”, – pastebi architektų sąjungos pirmininkas.
Anot eksperto, visos gyvenimo sritys, tuo pačiu ir architektūra bei statybos, turi eiti prie CO2 pėdsako mažinimo. Be to, ilgainiui statybose bus dažniau taikoma žiedinė ekonomika: „Nepanaudotos medžiagos ar atraižos, techninės medžiagos gali sugrįžti atgal į industriją ir būti perdirbamos bei naudojamos dar kartą. Tik tvariais metodais galime įgyvendinti juntamus pokyčius”.
Keičiasi ne tik standartai, bet ir medžiagos
Nors pokyčiai yra nenuginčijami, klimatas keičiasi ne tokiu dideliu greičiu, kad tai būtų pastebima kasdienybėje. Nepaisant to, sprendimų ieškoti reikia, jie gali padėti išlaikyti geresnę pastatų kokybę.
„Lietuva priskiriama šiauriniam klimatui, todėl projektuojant pastatus reikėtų atsižvelgti į žiemos sezonu užklumpančius šalčius, o ne karščio bangas vasarą – tai atsispindi ir teisės reglamentuose. Nors vasaros šiltėja ir ilgėja, pokyčiai ne tokie ekstremalūs, kad ypatingai reikėtų to saugotis, dėmesį turime kreipti į apsaugą nuo šalčio. Mūsų krašte aktualūs taupiai ir ekonomiškai šildantys pastatai, nuolat ieškoma tvarių medžiagų ir apšiltinimo sprendimų”– sako G. Balčytis.
Gamtai draugiškesnius fasado sprendimus siūlančios įmonės „Koderus” vykdančioji direktorė Olga Zachaževska pastebi, kad šiuo metu vystomuose statybų projektuose žmonės kreipia dėmesį į tvarumą ir ilgaamžiškumą.
„Vykdome nemažai projektų, kuriuose pagrindinis žmonių fokusas – pastato apšiltinimas ir ilgaamžiškumas. Jeigu seniau žmonės nekreipdavo tiek daug dėmesio į fasado išorės kokybę, dabar, kai turime daugiau saulės kaitros bei šalčio ciklų, tai tampa prioritetu. Naudojant nekokybiškas medžiagas, dėl didesnio saulės kiekio net ir naujai pastatytas fasadas gali nublukti per kelis metus”, – pasakoja specialistė.
Pasak jos, įprastai, fasado apdailos medžiagos yra brangios bei ilgai gaminamos ir montuojamos: „Kurdami savo produktą mes užsibrėžėme tikslą sukurti tvaresnį, paprasčiau ir dvigubai greičiau montuojamą visiems prieinamą sprendimą. Šias plokštes sudaro aukštos tekstūros betonas, kuris yra iškart sulietas su apšiltinimo sluoksniu – iš karto rūpinamasi ne tik estetiniu vaizdu, bet ir pastato apšiltinimu”.
O. Zachaževska papildo, kad fasado sprendimas yra draugiškas gamtai dėl kelių veiksnių: „Visų pirmą, naudojant šias plokštes montavimo metu lieka mažiau statybinių atliekų nei įprastai. Taip pat medžiagos yra patvaresnės šalčio ir karščio ciklams, tad tarnauja kur kas ilgiau nei kiti, tos pačios kategorijos, panašiai kainuojantys sprendimai”.