„Kas negina laisvės, tas nevertas jos“ – dažnai sakydavo tarpukario Lietuvos generolas Povilas Plechavičius, sugebėjęs kartu su broliu Aleksandru prasmukti pro bolševikų užimtas teritorijas, grįžtant į nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą.
Į kelionę laiku atgal į 1918 – uosius nukels dokumentinė kino juosta „Tautos karvedys“, režisuota žurnalistės Danguolės Bunikienės. Išankstinę filmo premjerą gruodžio 5 d. visuomenė išvys KMM priklausančioje Kauno miesto rotušėje. Vos už kelių dienų, gruodžio 8 d., filmo premjera visų lauks per LNK grupės (INFO TV) televiziją. Dokumentinį filmą dalinai finansavo LR Krašto apsaugos ministerija. Pagrindinis filmo partneris – Lietuvos šaulių sąjunga.
Pagrindinį filmo herojų generolą P. Plechavičių net trijuose amplua – savanorio, raitelio-husaro ir apsukraus verslininko – įkūnijo patriotiškuose filmuose vaidinantis aktorius Robertas Lenartavičius, brolį Aleksandrą – aktorius Linas Karvelis.
„Valandos trukmės filme sutalpinome svarbiausius epizodus iš generolo gyvenimo, jo karinės karjeros tarpukariu, laisvės kovų, asmeninio gyvenimo, verslo iniciatyvų, jo veiklos dėl Lietuvos laisvės esant pabėgėlių stovykloje Vokietijoje ir jam išvykus už Atlanto“, – sakė filmą režisavusi žurnalistė Danguolė Bunikienė. Filmo kūrybinei grupei rinkti medžiagą Čikagoje, JAV padėjo ten gyvenantys lietuviai. Jų iniciatyva surasta gatvė, identifikuotas namas, kuriame prieš pusę šimto metų generolas gyveno ir kūrė planus apie Lietuvos nepriklausomybę bei grįžimą į Tėvynę.
Dokumentinė kino juosta prasideda rekonstrukcine mini scena – brolių Plechavičių sugrįžimu į gimtuosius Bukončius, nepastebėtiems iššokus iš važiuojančio traukinio, kuriame tykojo bolševikų karininkams rengiamos pačios žiauriausios egzekucijos.
Dokumentikoje mintimis ir autentiškais močiutės prisiminimais, kaip generolas vadavo Žemaitiją nuo bolševikų, dalinasi buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, istorikai, sūnėnas Thomas Veigel gyvenantis Vokietijoje ir giminaičiai Lietuvoje.
Filmo kūrėjai, konsultuodamiesi su istorikais, gilinosi į tą istorijos tarpsnį, kai lietuvybę gniuždė carinės rusijos diktatūra, lietuviškos spaudos draudimas. Būtent kaip tik šiame periode prabėgo Povilo vaikystė. Paslapties šydą apie generolo vaikystę, koks jis buvo, filme praskleis artimiausias Povilo žmogus – krikšto dukra Regina Legeckytė- Ošlapas, gyvenanti Kalifornijoje, JAV.
„Generolas Plechavičius gyveno toje epochoje, kai visi istoriniai įvykiai, palietę ir mūsų tautą, lyg tyčia ėmė ir sukrito šiai charizmatiškai asmenybei, sugebėjusiai sutelkti žmones. Tai valstybės ir kariuomenės kūrimasis, laisvės kovos, sovietinė ir nacistinė okupacijos, vietinės rinktinės kūrimas“, – pastebėjo buvęs divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vadas R. Dumbliauskas. Kaip karininkas-kavaleristas, patriotizmą ir teisingumą Povilas laikė aukščiausia vertybe. Jie su broliu buvo vieni iš lietuviškosios kavalerijos kūrėjų. Tarpukariu kavalerija garsino Lietuvą. Tuometėje spaudoje buvo rašoma: Lietuvos kavalerija – viena geriausių pasaulyje.
Šiemet minimos pasipriešinimo okupacijai ir generolo įkurtos Vietinės rinktinės 80 – osios metinės. Istorikai Vietinę rinktinę laiko unikaliu fenomenu visoje Lietuvos istorijoje. Filmo kūrėjai su istoriku Gintautu Jakščiu nagrinėjo Lietuvos archyvuose saugomas bylas, kuriose rado unikalios, niekur nepublikuotos medžiagos ir apie Vietinę rinktinę, ir apie generolo labai svarbią veiklą Lietuvai, jam gyvenant Vokietijoje.
Filmo žiūrovai išgirs ir autentišką, uždegančią pozityvumu generolo kalbą, pasakytą 1944 metų vasario 16 dieną. Autentišką įrašą išsaugoję giminės Lietuvoje pasidalino su filmo kūrėjais.
Kokį žmogų Plechavičiaus asmenybėje matė kariai, šeima, artimieji ir likimo draugai? Kodėl net komunistai ir nusikaltėliai jį laikė svarbiu ir ypatingu – apie tai dokumentiniame filme „Tautos karvedys“. Premjera – jau gruodžio 5 d. Kauno miesto rotušėje. Lauksime jūsų atvykstant!
Pranešimą spaudai parengė Kornelija Bunikytė