Seimui pristatytas nutarimo projektas, kuriuo siūloma 2027-uosius paskelbti Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė, pristatydama projektą, tvirtino, kad komisija sulaukė daugiau kaip 60 pasiūlymų iš įvairių visuomeninių organizacijų, asociacijų, kūrybinių sąjungų, bendruomenių, mokslo, savivaldybių institucijų, piliečių. Pasak jos, pateikti pasiūlymai diskusijose buvo vertinami kartu su ekspertais, istorikais, menotyrininkais, politikais ir kitų sričių specialistais.
Kaip pažymima nutarimo projekte, 2027 m. sukanka 150 metų, kai gimė poetas, diplomatas ir rašytojas Oskaras Milašius.
„1877 m. gegužės 28 d. gimęs Oskaras Milašius ne tik praturtino tiek Lietuvos, tiek Europos literatūros paveldą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir politinio įvaizdžio formavimo: 1920 m. jis buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje ir tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje, iki 1925 m. dirbo Lietuvos atstovu Prancūzijoje, vėliau iki 1938 m. – Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėju. 1936 m. jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas; jo kūrybinis palikimas apima įvairių žanrų kūrinius, kuriuose tyrinėjama žmogiškosios būties paslaptis, – visa tai yra svarbus indėlis į Lietuvos kultūros ir diplomatijos istoriją”, – teigia iniciatoriai dokumente.
2027 m. taip pat bus minimos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio 100-osios mirties metinės. Be to, 2027 m. sukanka 100 metų, kai buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas, parengtas remiantis popiežiaus Pijaus XI paskirto apaštalinio vizitatoriaus Lietuvoje Jurgio Matulaičio projektu.
„1927 m. rugsėjo 27 d. ratifikuotas konkordatas tapo esminiu dvišaliu tarptautiniu teisės dokumentu, sureguliavusiu Bažnyčios ir valstybės santykį, atlikusiu svarbų vaidmenį tarpukario Lietuvos užsienio ir vidaus politikoje”, – teigiama projekte. Pasak iniciatorių, arkivyskupas Jurgis Matulaitis ne tik reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir visuomenės raidos pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką Bažnyčios gyvenime, tarnaudamas įvairių tautų Lietuvos bendruomenėms ir skleisdamas socialinio teisingumo idėjas. Arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimas palaimintuoju 1987 m. dar kartą patvirtino jo indėlį į Bažnyčios gyvenimą ir sustiprino jo autoritetą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.
2027-aisiais bus minimos tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės, tapybos miniatiūros meistrės Lidijos Meškaitytės ir išeivijos poetės Liūnės Sutemos 100-osios gimimo metinės.
„Šios trys moterys savo kūryba ir gyvenimu paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir atmintyje, o jų biografijos ir kūrybinė veikla atskleidžia ne tik tragiškus likimus, bet ir gilų humanizmą bei kūrybinę rezistenciją sudėtingomis istorijos aplinkybėmis: Dalia Grinkevičiūtė, knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros” aprašiusi žiaurią sovietų režimo priespaudą, tapo moralinio tvirtumo ir žmogaus teisių gynimo simboliu, jos kūryba liudija egzistencinę kovą už tiesą ir istorinę atmintį; Lidija Meškaitytė sudėtingomis sąlygomis sukūrė apie 700 miniatiūrų, kuriose jaudinamai vaizdavo Lietuvos kraštovaizdį, gamtos trapumą ir asmeninį ryšį su gimtine, jos kūryba ne tik vertinama kaip unikalus indėlis į Lietuvos dailės paveldą, bet pripažinta ir tarptautiniu mastu; Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) išeivijoje per savo poeziją išlaikė stiprų emocinį ir intelektualinį ryšį su Lietuva, jos kūryboje ryški tėvynės netekties tema, apmąstoma egzistencinę laikyseną ir kūrybinį balsą formavusi išeivijos patirtis”, – rašoma tvirtinama projekte.
Pasak iniciatorių, šios trys išskirtinės moterys – Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema – liudijo sovietų okupacijos metų patirtį ir moters vietą sudėtingoje istorinių lūžių epochoje, o jų kūryba, įprasminusi išlikimo, rezistencijos ir asmeninio ryšio su savo žeme temas, neabejotinai yra aktuali ir šiandien.
Po pristatymo už nutarimo projektą (Nr. XIVP-4126) vieningai balsavo 70 Seimo narių. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 1 d.
Seimas 2025-uosius yra paskelbęs Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Lėktuvo „ANBO” ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, 2026-uosius – Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais. Šiemet minime NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Diplomatų Lozoraičių metus.