Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos gamybai ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, Kaune bus vykdomas šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūros modernizavimas.
- Investicijos į antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą daromos siekiant paspartinti šalies ekonomikos atsiejimą nuo iškastinio kuro ir sustiprinti regioninę sanglaudą.
- EIB finansavimas užtikrintas Europos Komisijos programos „InvestEU“ suteikta garantija.
Kauno miesto komunalinių paslaugų bendrovė „Kauno energija“ modernizuos ir plėtos centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo infrastruktūrą. Tam bus panaudota Europos investicijų banko (EIB) suteikta 35 mln. eurų parama.
Centrinėje šalies dalyje įsikūrusiam antrajam pagal dydį Lietuvos miestui suteikta EIB paskola, skirta energijos naudojimo efektyvumo didinimui, yra užtikrinama Europos Komisijos programos „InvestEU“ suteikta garantija.
Projektas apima centralizuoto šilumos tiekimo tinklo atnaujinimą ir plėtrą, šilumos akumuliacinių talpyklų įrengimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių, kaip biokuras bei saulės energija, naudojimą. Įgyvendintas projektas padidins energijos vartojimo efektyvumą, skirtingų energijos išteklių naudojimą, sumažins priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų ir paspartins Lietuvos ir Europos Sąjungos transformaciją į neutralaus poveikio klimatui ekonomiką.
Projekto naudą pajus apie 400 000 Kauno miesto ir rajono, Jurbarko gyventojų bei tūkstančiai vietos mažų ir vidutinių įmonių.
„Šis projektas yra labai gera žinia Kaunui, Lietuvai ir ES“, – sakė EIB pirmininko pavaduotojas Thomas Östrosas. „Gyvenimo kokybė Kaune pagerės, nes bus sukurtas efektyvus, patikimas ir tvaresnis centralizuoto šilumos tiekimo tinklas. Tokie projektai taip pat yra svarbūs siekiant ES energetinės nepriklausomybės“.
„Paskolos sutartis su EIB reiškia pasitikėjimą ir nuoseklų investicijų į įmonės plėtrą tęstinumą“. – sakė AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius. „Šiuo antruoju etapu užbaigsime svarbiausių technologinių inovacijų įgyvendinimą, padedančių miestui siekti klimato kaitos valdymo strateginių tikslų. Įgyvendinti projektai reiškia esminį įmonės technologinį atsinaujinimą, užtikrinantį patikimą, tvarią ir efektyvią šilumos gamybą ir tiekimą“.
Energetinės nepriklausomybės ES link
EIB investicijos Kaune prisideda prie ES energetikos sektoriaus nepriklausomybės ir Energetikos sąjungos prioritetų – vieno iš pagrindinių Europos Komisijos programos „InvestEU“ tikslų. „InvestEU“ garantijos leidžia EIB daugiau investuoti į projektus visoje Europoje.
Projektas Kaune taip pat prisideda prie Lietuvos nacionalinių energetikos ir klimato kaitos tikslų bei programos „REPowerEU“ įgyvendinimo.
Bendra informacija
Apie EIB
Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos ilgalaikio skolinimo institucija, priklausanti valstybėms narėms. Jis finansuoja reikšmingas investicijas, kuriomis prisidedama prie ES politikos tikslų įgyvendinimo. EIB projektais stiprinamas konkurencingumas, skatinamos inovacijos, darnus vystymasis, didinama socialinė ir teritorinė sanglauda ir remiamas teisingas ir greitas perėjimas prie klimato neutralumo.
EIB grupė, kuriai taip pat priklauso Europos investicijų fondas (EIF), 2023 m. pasirašė sutartis dėl 88 mlrd. eurų naujo finansavimo, skirto daugiau kaip 900 projektų. Tikimasi, kad šie įsipareigojimai padės sutelkti apie 320 mlrd. eurų investicijų, paremti 400 000 įmonių ir 5,4 mln. darbo vietų.
Visi EIB grupės finansuojami projektai atitinka Paryžiaus klimato susitarimą. EIB grupė nefinansuoja investicijų į iškastinį kurą. Esame pasirengę įgyvendinti savo įsipareigojimą per dešimtmetį iki 2030 m. paremti 1 trilijonu eurų investicijas į klimato ir aplinkos tvarumo sritį, kaip pažadėta mūsų Klimato banko veiksmų plane. Daugiau nei pusė EIB grupės metinio finansavimo skiriama projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir sveikesnės aplinkos kūrimo.
Maždaug pusė EIB finansavimo ES skiriama sanglaudos regionams, kuriuose pajamos vienam gyventojui yra mažesnės. Tai pabrėžia Banko įsipareigojimą skatinti integracinį augimą ir socialines atskirties mažinimą.
Pagal programą „InvestEU“ Europos Sąjungai teikiamas itin svarbus ilgalaikis finansavimas, pritraukiant dideles privačias ir viešąsias lėšas tvariam ekonomikos atsigavimui ir augimui remti. Ji taip pat padeda sutelkti privačias investicijas Europos Sąjungos politikos prioritetams, tokiems kaip Europos žaliasis sandėris ir perėjimas prie skaitmeninės technologijos, įgyvendinti.
Programa „InvestEU“ po vienu stogu sutelkia daugybę ES finansinių priemonių, kuriomis šiuo metu galima remti investicijas Europos Sąjungoje, todėl investicinių projektų finansavimas Europoje tampa paprastesnis, veiksmingesnis ir lankstesnis. Programą sudaro trys komponentai: „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras ir „InvestEU“ portalas.
„InvestEU“ fondas įgyvendinamas per finansinius partnerius, kurie investuos į projektus naudodamiesi 26,2 mlrd. eurų ES biudžeto garantija. Visa biudžeto garantija bus remiami įgyvendinančių partnerių investiciniai projektai, didinamas jų rizikos prisiėmimo pajėgumas ir taip sutelkiama mažiausiai 372 mlrd. eurų papildomų investicijų.
Apie „Kauno energiją“
1963 m. įkurta AB „Kauno energija“ yra antra pagal vartotojų skaičių, tiekiamos šilumos kiekį ir apyvartą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos ir tiekimo įmonė Lietuvoje. Bendrovė miesto šilumą tiekia daugiau kaip 124 000 vartotojų Kauno mieste, Kauno rajone ir Jurbarke.
AB „Kauno energija“ užima apie 20 % Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo rinkos. Bendras instaliuotas bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 590 MW, o šilumos tiekimo vamzdynų ilgis – daugiau kaip 450 km. Bendrovė, kurioje dirba apie 350 darbuotojų, siekia teikti efektyvius ir tvarius energetikos sprendimus.
Atsižvelgdama į Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, AB „Kauno energija“ siekia iki 2050 m. pasiekti, kad šilumos gamyba būtų vykdoma be CO2 emisijos. Bendrovė aktyviai diegia mažai taršias inovatyvias technologijas ir imasi prevencinių priemonių, kad sumažintų poveikį aplinkai.
Bendrovės akcininkai yra Kauno miesto savivaldybė (92,84 proc.), Kauno rajono savivaldybė (3,75 proc.), Jurbarko rajono savivaldybė (1,74 proc.) ir kiti smulkieji akcininkai (1,67 proc.).