Įsibėgėjus vasarai prasideda intensyviausias švenčių laikotarpis – mokyklų, universitetų išleistuvės, kvietimai į vestuves, krikštynas ar kitas šventes pasiekia daugelį iš mūsų. Natūraliai kyla klausimas – kaip tinkamai pasiruošti šventėms ir sudalyvauti visur, kur norisi, neišleidžiant visų, vasaros pramogoms numatytų, pinigų. Piniginis galvosūkis dažnai kyla ne tik šventės svečiams, bet ir šeimininkams, vieni – susiveržę diržus ypatingai dienai ruošiasi kone metus, kiti – netgi ryžtasi pasiskolinti.
Jau eilę metų Lietuvoje įprasta šventinių dovanų forma – gražiame voke telpantys piniginiai sveikinimai. Pasak vestuvių planuotojos Ingos Klimienės, kai kurie jaunieji jau pradeda ieškoti ir netradicinių sprendimų – svečius informuoja apie norą gauti knygų, kolekcinių gėrimų, loterijos bilietų ar kviečia aukoti pasirinktai labdaros organizacijai. Visgi, nepaisant atsirandančių originalesnių idėjų, pinigai vokelyje lieka pagrindine ir populiariausia dovana visomis progomis.
Išlaidos ne tik vokelio turiniui, bet ir svečių įvaizdžiui
Besiruošiant į gimtadienio vakarėlį, vestuves ar krikštynas nuolat iškyla klausimas ir diskusija „tai, kiek gi dėti į tą vokelį?“. Vieni svečiai vertina per metus pasikeitusias prekių ir paslaugų kainas, kiti – dovanos dydį matuoja atsižvelgdami į santykį su šventės šeimininkais, treti – įsivertina visas su švente susijusias išlaidas – kiek atsieis gėlės, transporto išlaidos, naujas garderobas ar šukuosena.
„Nerašyta taisyklė sako, kad, svarstant, kiek pinigų dovanoti, šventės svečiui reikėtų atsižvelgti į savo maitinimo ir apgyvendinimo kaštus – bent tokio dydžio dovana turėtų būti. Artimesni giminaičiai, vestuvėse – tėvai ar liudininkai, krikštynose – seneliai ar krikšto tėvai tradiciškai dovanoja didesnes dovanas“, – patirtimi dalinasi „Vestuvių verslo mokyklos“ įkūrėja I. Klimienė.
Svarbu pažymėti ir tai, kad dalyvavimas šventėse šiais laikais reikalauja ir papildomų išlaidų – vis dažniau viešnios prieš šventę specialiai rūpinasi suknelėmis, bateliais, pasitelkia profesionalų pagalbą makiažui ar šukuosenai. I. Klimienės teigimu, vyrams šiuo atveju šiek tiek paprasčiau ir išlaidų mažiau, tačiau jei kviečiama šeima su vaikais, kainuoja ir vaikų apranga, o tai taip pat prisideda prie bendro išlaidų krepšelio.
Svečiams ruošiantis dalyvauti šventėje svarbu racionaliai įsivertinti planuojamas išlaidas ir turimas galimybes – ieškoti būdų, kaip efektyviausiai panaudoti pinigus.
Pasak „Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, prieš skubant ieškoti naujo garderobo kiekvienam vakarėliui svarbu įsivertinti ar spintoje tikrai nėra šventei tinkamų drabužių. Vienam kartui reikalingas šventines sukneles verta skolintis iš giminaičių ar draugių, bandyti sutaupyti išpardavimų metų ar perkeliant paiešką į drabužių dalijimosi platformas. Jei visgi tenka šventei įsigyti kažką brangesnio ir tinkamo tik prie išskirtinio aprangos kodo – po šventės verta bandyti drabužius parduoti tose pačiose platformose.
„Šiltuoju metų laiku švenčių daug ir dažnai, visose norime dalyvauti, tad tikrai svarbu ieškoti būdų, kaip galėtume optimizuoti išlaidas, tuo pačiu prisidėti prie tvaresnių gamtai sprendimų. Jeigu šventė vyksta toliau nuo namų – galbūt galima susitarti ir į vakarėlį vykti kartu su kitais svečiais. Ruošiantis į svečius svarbu prisiminti, kad vis daugiau žmonių vertina ne dovanos dydį, o parodytą dėmesį, tad jei esate pakviesti, dalyvauti norite, bet negalite skirti lėšų dovanai – reikėtų nesibaiminti ir pasidalinti nuogąstavimais su į šventę kviečiančiais žmonėmis. Piniginiai barjerai dažnu atveju daug svarbesni ir didesni mūsų pačių galvose“, – pataria R. Ežerskienė.
Prieš imant paskolas šventėms – įsivertinti išmokėjimo galimybes
Kylant prekių ir paslaugų kainoms neišvengiamai auga ir šventės rengėjų išlaidos. Įprastai didžiausią pyrago dalį tenka atriekti šventės lokacijai, atlikėjui, o kai kurioms kitoms sritims – ryžtamasi pataupyti.
„Šventės vieta, maistas, gėrimai, muzikinė programa, vedėjas – pagrindiniai elementai, kuriems jaunavedžiai skiria daugiausia numatyto biudžeto, tuo tarpu išleisti daug pinigų dekorui ar gėlėms ranka taip lengvai nekyla. Tiesa, pamažu daugėja vienos dienos ar pusdienio vestuvių be vedėjo, tokie sprendimai leidžia sumažinti ir bendrą šventės biudžetą“, – pasakoja vestuvių planuotoja I. Klimienė.
Visgi dažnu atveju, vestuves jaunieji nori rengti gerokai peržengdami įprastas savo mėnesio išlaidų ribas, tad norint, kad svajonių šventė jau kitą dieną nevirstų finansiniais sunkumais, svarbu iš anksto įsivertinti galimybes.
„Citadele“ banko atstovės R. Ežerskienės teigimu, ruošiantis šventei būtina atsižvelgti ne tik į gaunamas pajamas, bet ir įprastas būtinąsias mėnesio išlaidas. Taip pat, svarbu, kad taupymas šventės biudžetui būtų atskira eilutė, o idealiu atveju – atskira tam dedikuota sąskaita, kuri nesikirstų su finansinės pagalvės kaupimu, kuris įprastai per mėnesį turėtų sudaryti 10-20 proc. nuo pajamų.
Dalis žmonių organizuodami vestuves pasiima paskolą, atsiranda ir tokių, kurie patys besiruošdami dalyvauti šventėje ima vartojimo paskolas – pinigus išleidžia aprangai, dovanai ar makiažui. Tokia praktika įmanoma, tačiau, prieš pasitelkiant pagalbą iš šalies, būtina kritiškai žvelgti į savo galimybes ir būsimą finansinę naštą.
„Prieš priimant sprendimą skolintis reikia gerai apgalvoti – ar tikrai galiu prisiimti tokį finansinį įsipareigojimą ir vėliau mokėti palūkanas. Žinoma, rinkoje egzistuoja ir mokėjimo dalimis be palūkanų galimybė, kuri leidžia išskaidyti pirkinio sumą per kelis mėnesius ir taip sušvelninti smūgį mėnesio biudžetui. Viskas yra įmanoma, tačiau svarbu nepamiršti auksinės taisyklės – nesvarbu, ar pasitelkiu santaupas ar paskolą, pirmiausia – įsivertinu finansines galimybes“, – akcentuoja ekspertė R. Ežerskienė.