Lietuvoje apie 99 % visų veikiančių įmonių sudaro privataus kapitalo verslas, o daugiau nei 1 mln. žmonių – apie 74 % visų dirbančiųjų – dirba privačiame sektoriuje. Tai reiškia, kad šalies ekonominis stabilumas ir gebėjimas veikti krizės sąlygomis pirmiausia priklauso nuo verslo pasirengimo.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo sistemingai verslui pritaikyto, operaciniais rodikliais grįsto pasirengimo modelio, kuris aiškiai apibrėžtų organizacijos veikimo logiką ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios ar karo padėties atveju.
Atsižvelgdama į šią spragą, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) parengė „Verslo atsparumo ir tęstinumo vadovą“ – pirmąjį Lietuvoje verslo bendruomenės sukurtą praktinį atsparumo modelį įmonių vadovams.
Modelis grindžiamas keturių blokų logika: krizės režimu ir sprendimų aiškumu, strateginės svarbos vertinimu, kritinių išorinių ir vidinių grėsmių identifikavimu bei 72 valandų autonominio veikimo principu. Dokumente atsparumas apibrėžiamas ne deklaracijomis, o skaitiniais parametrais – valandomis, dienomis, procentais, minimaliais veikimo lygiais ir likvidumo horizontu.
„Jeigu 99 procentai Lietuvos verslo yra privatus, būtent čia yra ir didžioji atsakomybės dalis. Valstybės atsparumas prasideda nuo to, ar įmonės turi aiškią veikimo logiką pirmosiomis krizės valandomis“, – sako KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas.
Vadovo rengimas neapsiribojo teoriniu dokumento parengimu. 2026 m. vasario 26 d. Kaune vykusioje darbinėje sesijoje verslo ir valstybės institucijų atstovai kartu diskutavo ir derino praktinius veikimo principus. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Mobilizacijos ir pilietinio pasirengimo departamento prie KAM vadovas Virginijus Vilkelis, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, Kauno miesto parengties pareigūnas Žydrūnas Subačius, Kauno karo komendantūros vadas Ramūnas Salys ir kiti atstovai.
Darbinės sesijos metu buvo ieškoma bendros veikimo logikos tarp privataus sektoriaus ir valstybės institucijų, aptariant prioritetizavimo, informacijos apsikeitimo ir resursų koordinavimo principus.
„Mums buvo svarbu ne tik parengti dokumentą, bet ir patikrinti jo logiką dialoge su valstybės institucijomis. Matome, kad bendrų taškų yra daugiau nei atrodė iš pradžių, tačiau taip pat akivaizdu – derinimosi ir aiškumo reikia nuosekliai“, – teigia KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė.
Pasak jos, atsparumas nėra vienkartinis planas ar formalus dokumentas: „Tai vadovo gebėjimas atsakyti skaičiais – kiek valandų veiksime be elektros, kiek dienų be tiekimo, kiek laiko išlaikysime likvidumą. Jei šių atsakymų nėra, pasirengimas lieka teorinis.“
Dokumentas yra rekomendacinis ir gali būti adaptuojamas pagal organizacijos mastą, sektorių ir rizikos profilį. Jame taip pat pateikta savikontrolės forma, leidžianti vadovui objektyviai įsivertinti, ar organizacija atitinka bazinį 72 valandų autonominio veikimo lygį.
KKPDA kviečia verslo vadovus Lietuvoje pradėti nuo savęs – įsivertinti, planuoti ir naudotis parengtu modeliu.
Stiprus ir pasirengęs verslas – tai atspari Lietuva.
📎 „Verslo atsparumo ir tęstinumo vadovas“ viešai prieinamas KKPDA interneto svetainėje – Verslo atsparumo ir tęstinumo vadovas | Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija | Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija .