Nors apie asmeninį saugumą ir visuomenės atsparumą kalbama daug, naujausia „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais: tik 3 iš 10 žmonių jaučiasi pasiruošę reaguoti, jei ekstremalioji situacija įvyktų rytoj. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) pristato naują informacinę kampaniją „NEPASISLĖPSIME“, kuria kviečia gyventojus stiprinti savo civilinės saugos žinias ir įgūdžius, kad visuomenė būtų atsparesnė ekstremaliųjų situacijų akivaizdoje.
„Mūsų saugumas yra mūsų pačių rankose. Šiandien negalime tikėtis, kad krizės atveju už mus viską padarys kiti – turime atlikti namų darbus ir patys pasiruošti bei pasirūpinti savo saugumu: žinoti, kaip reaguoti išgirdus sirenas, kur yra artimiausia priedanga, turėti šeimos planą ir išvykimo krepšį, gebėti suteikti pirmąją pagalbą“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Ingrida Damulienė.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad civilinės saugos žinios tampa vis svarbesnės šiandienos kontekstuose, o žmonių sąmoningumas ir pasirengimas – vienas iš nacionalinio saugumo ir valstybės atsparumo pamatų.
„Pasikeitusi saugumo padėtis mums primena, kad turime būti pasirengę pačioms įvairiausioms netikėtoms situacijoms bei galimiems pavojams. Prisiminkime – žinojimas saugo. Būdami tinkamai informuoti ir iš anksto pasiruošę, galėsime veikti užtikrintai ir ramiai bet kokios krizės, nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju. Valstybės kryptis aiški – stiprinti bendrą visuomenės atsparumą ir veikti kartu ne tik tarpinstituciniu lygiu, bet įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas, tokias kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, kurios ne tik prisideda prie žmonių švietimo ir praktinių įgūdžių ugdymo, bet ir turi pasitikėjimą visuomenėje“, – teigia vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.
Lietuvius vis dar lydi mitas: „tai mūsų nelies“
Rugsėjo pabaigoje LRK iniciatyva atliktas naujausias reprezentatyvus nuomonės tyrimas atskleidė, kad vos 3 iš 10 šalies gyventojų jaučiasi pasiruošę krizei ar ekstremaliai situacijai ir dar mažiau – tik 2 iš 10 – mano, kad visuomenė apskritai yra pakankamai pasirengusi. Beveik pusė apklaustųjų teigia vengiantys galvoti apie krizes, nes tai kelia stresą arba įvardija tikintys, jog nelaimės jų nepalies.
Net 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad neturi šeimos plano arba nėra sutarę konkrečių veiksmų ekstremaliosios situacijos atveju. Dažniau apie tai kalbasi moterys, tačiau labiau pasitikintys savo žiniomis yra vyrai.
Anot I. Damulienės, liūdina ir tai, kad vos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų yra pilnai arba dalinai pasiruošę išvykimo krepšį, jei nedelsiant prireiktų evakuotis; daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – nėra susipažinę su evakuacijos planais ir daugiau nei 40 proc. teigia, kad nežino ir nežinotų, kur ieškoti priedangų savo gyvenvietėje.
Tyrimas rodo, kad gyventojai geriausiai žinotų, kaip reaguoti kilus gaisrui ar epidemijai, tačiau potvyniui, karo veiksmams ar cheminiam incidentui – jaučiasi gerokai mažiau pasirengę. Silpniausiai žmonės vertina savo žinias, kaip elgtis įvykus teroristiniam išpuoliui ar pramoninei avarijai. Pastebima, kad vyrų žinios šiek tiek geresnės, ypač kalbant apie karo ar potvynio grėsmes, o moterys dažniau teigia visai nežinančios, kaip tokiose situacijose reaguoti.
„Šie skaičiai kelia nerimą. Jie rodo, kad dalis mūsų vis dar tikisi, jog nelaimės aplenks Lietuvą, o pasirengimą atidėlioja. Tačiau ekstremaliosios situacijos – nuo stichinių nelaimių iki karinių grėsmių – gali nutikti bet kada ir bet kur“, – pabrėžia I. Damulienė.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai vis dar silpnoji grandis
I. Damulienė sako, kad visuomenės pasirengimas teikti pagalbą nelaimės atveju vis dar lieka iššūkiu: tyrimo rezultatai atskleidžia, kad net penktadalis apklaustųjų pripažįsta niekada nedalyvavę pirmosios pagalbos mokymuose ir vos 20 proc. įgūdžius stiprino per pastaruosius dvejus metus. Tai reiškia, kad didžioji dalis gyventojų neturi praktinės patirties, kaip elgtis krizinėse situacijose ir prireikus padėti sau ir kitiems.
Beveik 70 proc. žmonių nepasitiki savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą, nors tokie įgūdžiai gali būti lemtingi gelbėjant gyvybes. Panaši tendencija matoma ir kalbant apie pirmąją psichologinę pagalbą – tik 22 proc. apklaustųjų tiksliai žino, kur kreiptis, jei jiems ar artimam žmogui prireiktų emocinės paramos, o dauguma (63 proc.) tokias žinias vertina kaip dalines.
Kviečia imtis iniciatyvos jau šiandien
LRK primena, kad pasirengimas nėra sudėtingas ar reikalaujantis daug finansinių išteklių: „Kaip ir pirmosios pagalbos įgūdžių, civilinės saugos pagrindų galima išmokti. Lietuvos Raudonasis Kryžius nemokamai organizuoja civilinės saugos užsiėmimus visoje Lietuvoje ir padeda pasirengti žingsnis po žingsnio. Svarbiausia – nebesislapstyti už klaidingo saugumo jausmo, nebeatidėlioti ir prisiimti atsakomybę už save bei savo artimuosius. Kiekvieno mūsų pasirengimas dabar yra ir mūsų valstybės atsparumo pagrindas,“ – sako I. Damulienė.
Kampanija „NEPASISLĖPSIME“ skirta ne tik atkreipti dėmesį į problemą, bet ir skatinti veikti – lavinti praktinius įgūdžius, gilinti civilinės saugos žinias bei stiprinti visuomenės atsparumą. Jos tikslas – padėti žmonėms aiškiai suprasti, kaip elgtis netikėtose situacijose, kaip pasirūpinti savimi ir artimaisiais, kaip teikti pagalbą kitiems.
LRK komanda visoje Lietuvoje veda nemokamus užsiėmimus, konsultuoja bendruomenes ir dalijasi paprastais, bet gyvybiškai svarbiais veiksmais bei ragina visuomenę ne tik pasitikėti institucijomis, bet ir imtis savarankiškų veiksmų, galinčių padėti išvengti panikos ir net išgelbėti gyvybes.
Prisidėti prie Lietuvos gyventojų atsparumo stiprinimo kampanijos ir padėti organizacijai pasirengimo įgūdžių apmokyti kuo daugiau žmonių Lietuvoje galima aukojant numeriu 1430 (auka – 5 Eur).
Daugiau informacijos apie kampaniją ir nemokamus mokymus:www.redcross.lt
Lietuvos raudonojo kryžiaus ir Vidaus reikalų ministerijos informacija