Klaipėdos savivaldybė, reaguodama į sparčiai augantį mažųjų laivų skaičių bei infrastruktūros poreikį, planuoja ambicingus projektus, kurių įgyvendinimas prasidės jau šiemet.
Prieplaukų stygius – konkretūs sprendimai
Šiuo metu esamos Klaipėdos prieplaukos, tokios kaip Smiltynės jachtklubas ir Pilies uostas, yra visiškai užpildytos. Atsižvelgiant į tai, miesto savivaldybė pradėjo infrastruktūros plėtros procesą, siekdama ne tik išplėsti švartavimo vietų skaičių, bet ir gerinti sąlygas laivų priežiūrai bei aptarnavimui.
Vienas pirmųjų artimiausių žingsnių – pontoninės prieplaukos įrengimas Danės upėje, ties Garažų gatve, netoli geležinkelio tilto. Šiuo metu baigiamos rangovo parinkimo procedūros, o darbus planuojama pradėti dar šiemet. 190 metrų ilgio konstrukcija leis vienu metu švartuotis apie 50 mažųjų laivų.
Šis projektas yra pirmasis numatytos didesnės krantinės modernizavimo dalis: ateityje planuojama plėsti prieplauką daugiau nei 400 metrų ruože, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio zonas ir atverti daugiau prieigų prie Danės krantinių.
„Pastaraisiais metais mažųjų laivų skaičius Klaipėdoje nuosekliai auga, todėl kinta ir infrastruktūros poreikis – nuo saugaus švartavimo iki remonto ir priežiūros galimybių. Jau žengiame realius žingsnius, ieškodami naujų sprendimų. Vienas pirmųjų – Danės upės įveiklinimas“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Anot jo, kartu su naujos prieplaukos įrengimu planuojama pertvarkyti ir aplinkinę teritoriją. Vienas esminių darbų – sovietinio metalinio angaro nugriovimas šalia Artojo g. 7, kuris šiuo metu trukdo tinkamai naudoti krantinę pagal paskirtį.
Nauji centrai
Didžiausias ir strategiškai svarbiausias projektas – Stariškių marina pietinėje Klaipėdos dalyje. Ji numatyta kaip visavertis rekreacijos centras su apie 500 švartavimosi vietų, buriavimo mokyklos baze, remonto ir priežiūros zona. Marina, pasak A. Vaitkaus, bus integruota į aplinką su parkais, sporto infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir gyvenamaisiais kvartalais. Ši teritorija jau įtraukta į miesto bendrąjį planą ir tampa nauju miesto „pocentriu“.
Tuo tarpu Žiemos uostas, šiuo metu naudojamas krovai, numatomas konvertuoti į rekreacinę teritoriją su marina, promenada, restoranais ir vandens turizmo centru. Šiai transformacijai svarstoma galimybė perduoti teritoriją iš valstybės miesto žinion, apie tai jau diskutuota aukščiausiu lygiu.
Asociacijos vertinimas: „esame lūžio taške“
Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacijos „LitBOAT“ prezidentas Karolis Valenta teigia, kad pokyčiai Klaipėdoje ateina laiku. Pasak jo, pramoginių laivų skaičius Lietuvoje kasmet auga – vien 2021 m. buvo užregistruota daugiau nei 1300.
„Mes esame lūžio taške – laivų daugėja, bet prieplaukų infrastruktūra toli gražu nespėja paskui augantį poreikį. Todėl tai, ką dabar daro Klaipėda, yra labai svarbu visos Lietuvos vandens sektoriaus raidai“, – komentuoja K. Valenta.
Jis taip pat pabrėžia, kad „Boat show“ paroda, šįmet vykusi Klaipėdos Pilies uoste, tapo ne tik sezono atidarymu, bet ir reikšmingų diskusijų erdve. Į ją jau penkis metus susirenka laivų gamintojai, buriuotojai, investuotojai, valdžios ir verslo atstovai.
Šių metų ekspozicijose buvo pristatyta daugiau nei 20 laivų – vandenyje ir krante lankytojai galėjo išvysti tiek žinomus vardus, tiek premjeras. Tarp dalyvių buvo „Nemus Marine“, „Marex Boats“, „Ship Shop“, „Capital Marine“, „Nordic Season“, „Hobio centras“, „Itoli Yachts“, „Silver Yacht“, „BMG“, „VMArine“, taip pat dalyviai iš Latvijos: „IvarsG“, „Laivucentrs“, „Alter“. Dalis įmonių eksponavo ir vandens motociklus, aksesuarus, techniką bei inovatyvius sprendimus.
Istorijos mėgėjų dėmesį patraukė „Ambersail“, „Lietuva“ ir „Brabanderis“ – istoriniai laivai, kuriuose buvo galima apsilankyti vadinamuoju „open ship“ ir „open deck“ principu. Laivas „Brabanderis“ tapo oficialios atidarymo ceremonijos vieta.
Parodos metu vyko testavimai, pasiplaukiojimai, pokalbiai su keliautojais, buriuotojais bei laivuotojais, kruizinio buriavimo edukacinės dirbtuvės jaunimui, ekspozicijų pristatymai bei interviu su dalyviais.
„Paroda – tai ne tik apie laivus. Ji apima turizmą, nekilnojamojo turto projektys, mokymus, infrastruktūros plėtrą. Tai puiki platforma parodyti Lietuvos jūrinį progresą ir užmegzti ryšius su užsienio partneriais“, – sako K. Valenta.
Anot K. Valentos, parodoje taip pat gimė idėjos, sprendimai bei svarbios tarpinstitucinės diskusijos.
„Esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie parodos organizavimo – savivaldybei, uosto direkcijai, dalyviams ir partneriams. Buvo daug derinimų, susitarimų ir palaikymo. Džiaugiamės, kad renginys vyko Pilies uoste – matome šios vietos ateitį ir norime ją puoselėti. Kitąmet parodą planuojame vėl organizuoti Klaipėdoje, tik kiek vėlesniu metu – datą ketiname paskelbti iki vasaros pabaigos, suderinę ją su vietiniais ir tarptautiniais renginiais,“ – pažymėjo K. Valenta.
Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurios įmonės šiemet nespėjo pristatyti savo naujienų dėl vėluojančios gamybos, todėl tikimasi, kad kitų metų ekspozicija bus dar įspūdingesnė ir turtingesnė dalyviais.
K. Valenta kviečia visus ne tik domėtis laivyba, bet ir patiems ją išbandyti: „Laivus šiandien įsigyti nelengva – juos reikia užsisakyti iš anksto, tačiau tokia paroda suteikia unikalią galimybę ne tik apžiūrėti, bet ir išmėginti bei palyginti įvairius modelius vienoje vietoje.“
Pasak jo, paroda jau garsina Lietuvą ir už jos ribų – apie ją kalbama Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Sulaukiama teigiamų atsiliepimų apie šalies pažangą vandens infrastruktūros srityje, taip pat kvietimų dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
„Tai rodo, kad einame teisingu keliu – o vandens sektorius tampa ne tik laisvalaikio, bet ir ekonomikos, turizmo bei miesto augimo varikliu“, – sako K. Valenta.
